Pirmiausia bijau dėl savo artimųjų - kad kokia nelaimė neištiktų. Nemėgstu aukščio, nesaugumo - neišdrįsčiau nusileisti guma nuo bokšto ar tilto.
Nors ir mėgstu kartais adrenaliną, bet nemėgstu likimo vedžioti už nosies.
Jonas Čepulis
Nieko nebijau, išskyrus lytiškai plintančių ligų. Taip pat bijau merginų, kurios daug rėkia, ir tų, kurios nori ištekėti. Dar bijau per koncertą gauti į galvą nuo to, kam nepatiks mano muzika.
Didžiausia baimę teko patirti avarijos metu, matant į mane atlekiantį automobilį. Tada susilaužiau abi kojas.
Edita iš “Dangaus”
Labiausiai bijau dėl savo mylimų žmonių sveikatos. Šiaip mėgstu adrenaliną, ir dažnai kišu nosį, kur yra rizika likti be jos. Kai buvau maža, teko skęsti – tada buvo labai baisu.
Aleksandras Makejevas
Kartais sapnuoju, kad pavogė mano gitarą, – pabundu išmuštas prakaito, apimtas didžiulės baimės. Taip pat bijau piktų debilų, kurie sukelia sumaištis: karus ir t.t.
Didžiausia baimė, kurią teko patirti - vaikystėj vos nenutrenkė gatvėje “žigulys” – tuomet buvau ketvirtoje klasėje, ėjau į mokyklą.
Nepažiūrėjau į kairę – ir kad iššoks iš “žigulio” toks piktas dėdė, kad pradės šaukt. Buvo baisu – vos pabėgau.
Antanas Nedzinskas
Bijau nelaimių, kurios gali užklupti artimuosius. Dėl jų labiau pergyvenu negu dėl savęs.
Buvo užėjusi manija plaukti per ežerus. Perplaukiau ne vieną, tačiau mane sustabdė nepavykęs bandymas nuo Baltijos jūros kranto nuplaukti iki Palangos tilto pabaigos. Likus keliolikai metrų iki tikslo, ėmė silpti jėgos, bangos pradėjo mane nešė po tiltu.
Bet laimei, netoliese keletas žmonių plaukė vandens dviračiu, į kurį įsiropštęs ir išsigelbėjau.
