Visa visuma. Visas maršrutas dėliojosi labai logiškai. Po ramios Kalėdas švenčiančios Europos atvažiavus į Maroką jau buvo nemažas skirtumas, tačiau atvykus į Mauritaniją atrodė, kad Marokas buvo Europa, o mes tik dabar atvažiavome į Afriką. Mali labai ryškus klasių skirtumas, daugiausia – neturtingų žmonių. Labiausiai į akis krito vietinių požiūris į „baltus“ žmones kaip į pinigų maišus. Jiems nesvarbu, kas tu toks ir kokia mašina važiuoji, vyksta nuolatinis bandymas ką nors įsiūlyti.
- Ar buvo kokių nemalonių pojūčių?
Tiek Mauritanijoje, tiek Mali ir Maroke sistema yra visiškai korumpuota. Mums išvykstant Viktoras sumokėjo kelias dešimtis eurų, nes patingėjo ginčytis su pareigūnu, kuris jam aiškino kažkokias nesąmones, susijusias su Viktoro pasu, o šalia parašė „200 eurų“. Galima buvo suprasti, kad jei dabar nesumokėsi, turėsi problemų. Žinoma, galima nemokėti ir aiškintis, bet kai yra trečia valanda nakties ir tu skubi į lėktuvą, supranti, kad geriau jiems sumokėti. Tačiau net ir kyšiuose daromos nuolaidos. Korupcija klesti.
- Tarp visų minėtų nesmagių potyrių ir situacijų buvo malonių akimirkų?
Sachara turbūt visiems paliko didžiausią įspūdį: dangus dykumoje atrodo esantis perpus arčiau nei Lietuvoje, todėl, kad jis giedras, skaidrus, geras oras. Žmonės taip pat labai šilti, geri, draugiški. Vaikai labai malonūs, kai eini, jie nori tave už rankos palaikyti nieko nereikalaudami. Mes jiems kažkokie kiti. Mėnesį keliaudamas pradedi suprasti, kad visai kitaip žiūri į aplinką nei pirmomis dienomis.
- O žmonės išoriškai ten gražūs? Patrauklios moterys?
Vaikai kaip ir visur yra gražūs. Yra gražių moterų, iš tikrųjų labai gražių moterų. Maroke ir Mauritanijoje jos slepia savo kūną, o Vakarų Afrikoje jos rengiasi daug laisviau, nėra tokio islamo paisymo. Jeigu jos dar būtų patekusios į grožio saloną, ten būtų vienos deivės, o Naomi Campbell jau seniai būtų nublukusi. Tikros maurų moterys taip pat labai gražios.
- Kiek pinigų reikia, norint ten pragyventi?
Tai priklauso nuo kiekvieno žmogaus poreikių. Iš pradžių suskaičiuoji, kiek kainuos būtiniausi dalykai – benzinas ir pragyvenimas – , po to jau gali gyventi visiškai taupiai, valgydamas Lietuvoje nusipirktą maistą ir gyvendamas palapinėse. Mums, kartu keliavusiems, tai kainavo pakankamai skirtingai. 4 tūkst. litų tokioje kelionėje nebūtų tragiškai mažai, aišku, reikėtų pagyventi šiek tiek susispaudus, bet įmanoma. Į šią sumą neįtraukiami suvenyrai ir kyšiai.
- Tai nedidelė suma, turint galvoje, jog mėnesį keliauji po pasaulį.
Taip. Palangoje per savaitę tiek išleisi.
- Ar nenusibodo taip ilgai keliauti?
Dviprasmiškas jausmas. Po pirmų 10 dienų, kai suvoki, kad į kraują įaugęs atostogų laikas jau baigėsi, jautiesi keistai. Bet vėliau įvyksta lūžis ir prie visko tiesiog pripranti. Aišku, visada galvoji apie artimuosius, apie Lietuvą. Bet sužinai, kad visiems viskas gerai, tada automatiškai nurimsti ir darai savo. Tačiau ilgesys visada lieka.
- Grįžus po tokios kelionės Lietuvoje nepasirodė pilka ir nyku?
Ne. Kitiems mes pasirodėme lėti, nes iš tiesų sulėtėjome pagal Afrikos tempus. Ten niekas niekur neskuba. Ten šilta ir ramu. Niekas nesijaudina ir nesinervuoja. Net tada, kai pykstasi, jie nesimuša, o pašaukia vieni ant kitų ir išsiskirsto. Jei Mauritanijoje įvyksta kokia žmogžudystė ar apiplėšimas, tai visa šalis dar labai ilgai apie tai kalba.
- Tai keliaudami jautėtės saugiai?
Ne. Mes juk ateiviai. Maroke, į kurį visiems labai rekomenduočiau nuvažiuoti, išvystytas turizmas, todėl ten gana saugu, tačiau kitos šalys kol kas nėra pasiruošę priimti atvykėlius. Jie į užsieniečius žiūri įtartinai, neleidžia filmuoti, visus oficialius pastatus (o be jų ten stovi tik parduotuvės-lūšnelės) laiko valstybinės svarbos objektais ir tau prie jų prisiartinus gali apkaltinti šnipinėjimu. Taip jie elgiasi norėdami gauti kyšį. Žinoma, jei pagautų tave su narkotikais, būtų blogai. Reikia elgtis pagal tos šalies įstatymus ir viskas bus gerai.
- Ar nesudėtinga elgtis pagal tų kraštų kultūrą ir įstatymus?
Mes važiavome pasiruošę, perskaitę daugybę literatūros apie tas šalis. Specialiai užsisakinėjome knygas ir domėjomės. Todėl ypatingo šoko mums nebuvo. Visiems, kurie važiuoja į kitą šalį, prieš tai reikėtų su ja susipažinti. Netgi prieš važiuojant į kitą Lietuvos miestą, gerai būtų apie jį žinoti, kad galėtum lengviau susikalbėti su vietiniais gyventojais.
- Kada planuojate kitą kelionę?
Planuojame, tačiau apie tai dabar kalbėti būtų šiek tiek per anksti. Galbūt važiuosime kitais metais arba šių pabaigoje. Prie jūros gulinėti dabar mažiau norisi, gaila laiko, nes žinai, kad jį galima daug geriau išnaudoti. Bet tai priklauso nuo žmogaus poreikių, galbūt reikia kartais ir ramiai pagulėti. Aš pagal savo prigimtinę natūrą žinau, kad po kelių dienų nuo tokio gulinėjimo man pasidarytų bloga.
Keliauninkų padėka:
Mūsų ekspedicija dėkoja visiems www.DELFI.lt skaitytojams, už palaikymą ir gerus žodžius. Mums tai buvo ypač svarbu esant toli nuo namų. Taip pat šio portalo žmonėms, žaibiškai perduodantiems informaciją. Ypatingos padėkos ir pagarbos verti:
„Kalnapilis“ - už paramą ir alų. Beja, šio alaus radom net Mauritanijoje pas lietuvius, dirbančius Nadžibų esančioje Mauribalt įmonėje. Naudojama pagal paskirtį, taupiai ir su meile.
„Sony“ - kamera SONY HDR-FX išlaikė visus smėlio audros, Atlanto vandenyno ir karščio išbandymus. Ypač Maroke, pamatę mūsų rėmėjo logo ant automobilio, vietiniai skubėjo pasigirti, kad turi vieną ar kitą šios firmos produktą. Abu nykščiai į viršų!
„Novaturas“ - už profesionalų požiūrį ir gidą Marių Maroke. Saugokit ir tausokit tokį perlą. Labai tikimės, kad Marokas šiemet atsiras šimtų mūsiškių atostogų planuose.
„Autorealybė“- šie vaikinai sugebėtų atgaivinti ir mirusius. Mūsų 1987-ųjų Mercedes Benz 300 buvo paruoštas idealiai. Net neprireikė papildomo radiatoriaus ventiliatoriaus.
„Laisvės turas“- turistinė įranga visiems poreikiams. Čia rastos palapinės, miegmaišiai, žibintai, dujinės lempos ir viryklės su mumis gyveno pilnavertį savo paskirties gyvenimą.
„Terra Media“ - puikus puslapis ir ypatingas dizainas. Ačiū, chebra, už palaikymą.
„Baltijos Amerikos klinika“ - skiepai neskaudūs. „Geltonasis pasas“ ramina.
Ir dar. Nuoširdžiausi linkėjimai visiems pakeliui sutiktiems lietuviams: Rasai, Dariui (Marselis), Algiui (Barcelona), Robertui, Matui (Berlynas), Julijai (Marokas), Anatolijui, Igoriui (Mauritanija), Viktorijai (Mali)..... Viskas buvo super!!!
