Vėl vejamės mūsų bendrakeleivius, prasiveržusius iš maurų sostinės apsupties žiedo. Kelias į rytus vienas, niekur nenuklysi net ir norėdamas. Tačiau dėmesio reikalauja kitkas: savo senuką „mersedesą“ saugome nuo ant kelio mėgstančių susirinkti šlitinėjančių ir apatiškai nusiteikusių kupranugarių, šventųjų karvių ir visiškai trenktų asiliukų liūdnomis akimis. Pastarieji kurti signalo garsui. Reikia – apvažiuosi. Atrodo, kad jie dar ir kanibalai – labai apetitiškai palinkę prie šalikelėje trūnijančių įvairiausių gyvulių, kurių kaulais nusėtas kelias. Tokie vaizdai. Skanaus.
Žandarmerijos postų daug. Vieni stabdo ir domisi kelionės tikslu, kiti paspaudžia rankas (čia visi labai sveikinasi, tai malonu) ir palinki gero kelio. Nors didžioji dalis tiesiog snaudžia pavėsyje arba ginčijasi su moterimis. Čia visi baisiai užimti...
Ant pakelės surūdijusios bačkos mūsiškiai palieka užrašą, liudijantį, kad yra priekyje. Pasivejam Alego kaime. Laiku randame nakvynei hostelį: paskui Vytaro automobilį jau bėga kelios dešimtys už galvų susiėmusių vietinių ir rodo į nuleistą priekinį ratą. Per tuos asiliukus kažkur trinktelėjom į duobę. Vyksta didysis šou kaime – keičiamas ratas, o senas taisomas vietiniu papročiu – kūju. Tuo tarpu su vaikais padiskutuojam apie futbolą, kupranugarius ir „50 Cent“, apie tai, kas pavaizduota ant jų marškinėlių. Naktis dviviečiuose kambarėliuose su kondicionieriais (!) ir nežinia iš kur atsirandančiais žiogais.
Sausio 13, šeštadienis. Dvidešimt antroji kelionės diena
Dar nespėjus prasibusti jau įdomu: iš Jono auto naktį dingsta magnetola. Ir akiniai nuo saulės. Vagis pasišalino nusikaltimo vietoje palikęs visai neblogas reples. Tam tikri mainai. Padorus ilgapirštis pasitaikė. Aišku, hostelio šeimininkas nieko apie tai nežino, krypuoja galvą nabagas ir vapa, kad tai pirmas toks atvejis per šios šlovingos įstaigos ilgametę (dvejų metų) veiklą. Nemeluos gi žmogus. Matyt, Jonas naktį kažkam pardavė pats...
Laukia netrumpas kelias. Gerai būtų šiandien nuvažiuoti apie 750 km iki Ayoun el Atouso. Kelias geras, tad pasigirsta svarstymų, ar nepabandžius pripliusuot dar 200 km ir pasiekti Mali? Matysim. Skelbiama pietų pertrauka... Tik dar tenka Silvos ekipažą prikabinti: neapskaičiavo degalų.
