Drabužiai. "Dieną nešioju džinsiukus arba trumpą džinsinį sijonuką, patogius megztukus, palaidines, batai - būtinai be pakulnės, bet elegantiški. Su kedukais ir treningiuku į gatvę neišeičiau - reikia gerbti žmones, su kuriais bendrauji. Tokie drabužiai skirti namams. Taip pat nemėgstu per daug apsinuoginti, net karštą vasaros dieną į gatvę neišeičiau plika bamba. Vakarėliuose patinka ekstrevagancija, tačiau su saiku.
Jei gaunu kvietimą į kokį renginį, visada pasiskambinu ir pasiklausiu, koks bus aprangos kodas. Jei pati sugalvočiau vakarėlio temą ar pobūdį, norėčiau, kad ir kiti į tai atsižvelgtų".
Plaukai. "Kadangi dešimt metų dirbau mados pasaulyje, su mano plaukais buvo daroma viskas: jie buvo veliami, pešami, kerpami, dažomi.
Vieną kartą kirpėjai net darė dredus - po tos procedūros neliko didžiosios dalies plaukų. Todėl įpratau lepintis visomis įmanomomis priežiūros priemonėmis. (Tačiau vis tiek šviesini plaukus?) Nors daug kas sakė, kad man tinka brunetės įvaizdis, pati geriau jaučiuosi būdama blondine. Todėl kol kas nesiruošiu patamsėti".
Aksesuarai. "Mėgstu ir žiedus, ir auskarus, ir kaklo aksesuarus, bet dabar nieko negaliu sau leisti. Vaikas greitai nutrauktų bet kokią grandinėlę ar ilgesnį auskarą. Po nėštumo mano rankos kiek patinę, tai ir žiedų negaliu nešioti".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. Labai myliu brangių žmonių dovanotus daiktus. Vestuvinis žiedas, tėčio dovanotas žiedas, kurį nešioju visuose svarbiuose vakarėliuose, vyro dovanoti karoliai... O dovanų kainos neklausiama".
Kam jai Mantas. "Mantas puikiai supranta, kas man patinka ir tinka. Mes galime be žodžių susitarti dėl naujos suknelės, nes žinau, kad rezultatais būsiu patenkinta. Jis kažkaip moka atrasti eleganciją, o man tai svarbiausia".
Mantas Petruškevičius, (23 m.) dizaineris
Drabužiai. "Supranti, į darbą noriu rengtis taip, kad laisvai jausčiausi. Taigi turiu amžių patikrintą komplektą - džinsai plius megztukas su "V" formos iškirpte, nes tokia forma man labai stiliova. (Kodėl per daug nesipuoši?) Nes reikia šimtą kartų pritūpti, klupinėti ant žemės, žinai - dulkės... (Šneki kaip kunigėlis.) Va, užsidėčiau juodą megztuką, tai reikėtų į tašę įsimesti specialų šepetį ir visą laiką valyti rankoves.
Aš baisus pedantas - man mažiausias pūkelis vėžį varo, nenurimstu, kol nesijaučiu tobulai".
Plaukai. "Jau ilgą laiką nešioju tokius, kokius dabar matai. Anksčiau eksperimantavau, buvau nusiskutęs plikai, nusidažęs šviesia spalva. (Kikena) Siaubingai atrodžiau, bet norėjau virsti blondinu bet kokia kaina, o ir kirpėjas įkalbėjo".
Aksesuarai. "Nekenčiu laikrodžių ir apyrankių, jei juos užsidedu, mane užblokuoja. (Kaip suprasti?Kaip automobilio ratą?) Panašiai. Na, juos užsidėjus man iš karto bloga savijauta. Ir diržų per daug nesureikšminu - turiu porą, bet deduosi labai retai. Užtat nešioju kepures. Va kaip tik gavau "Gucci" skrybėlę, viena gera draugė parvežė iš Paryžiaus. Batų taip pat turiu daug, bet dauguma jų - patogūs kedukai. Mėgstu ir linksmus akcentus.
Neseniai nusipirkau dizainerės Sandros Straukaitės batus, bet vieną kartą išėjau į gatvę ir susinervinau, kad visi į mane taip žiūri. (Kodėl?) Jie labai juokingi, mėlyni ir lakuoti. Ya tik viena rūšis batų, kurių man niekas niekada neužmautų - ant platformos.
Būdavo, patikusius klasikinius batus net nešdavau į taisyklą, kad jiems nupjautų kulnus".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. "Ai, ką aš žinau, nesigirsiu... Mano dabar dėvimi drabužiai gerų firmų, bet tam ir nenešioju ryškių užrašų, kad neaikčiotų ir neklausimėtų, kiek mokėjau. (Tai ką nors vis tiek išduok.) Na, namuose turiu tokius juodus "Gigli" firmos sportbačiukus, juos atsivežiau iš Europos. Kainos neatsimenu".
Kam jam Violeta. "Ji pati mane surado. Pirmosios kolekcijos pristatymo metu atėjo ir pasveikino. Man buvo šokas, kad tokia visuomenėje žinoma mergina atkreipė į mano darbus dėmesį. Po to greitai ėmiau jai siūti drabužius, kurių pagrindą sudaro suknelės.
Ji jų turi tikrai daug - ir baltų, kreminių, ir šampano spalvos. Tačiau jeigu eina į labai prestižinį vakarėlį, ją rengiu tik juodai ir ji būna fatališka moteris. Pavyzdžiui, ši suknelė, rankinė ir auskarai tik ką pasiūti Violetai, specialiai labdaros renginiui. Man patinka, kad ji manimi pasitiki - pasakau "vilkis šitas pėdkelnes, šituos batus" ir ji manęs klausys. Nes žino, kad jos baidykle nepadarysiu.
Apskritai, Violeta gera mano pažįstama, būna, kad atvažiuoju pas ją ir prašnekame 8 valandas. (Kikena) Būnu tol, kol išgvildename visus pletkus. Ir pats neturiu nuo jos paslapčių". Atsiskaitymo už stilisto paslaugas forma. "Supranti kaip... Yra ir pinigai, bet yra ir draugiški ryšiai. Neretai Violetai galiu kokią suknelę tiesiog paskolinti - man bus didelė garbė, jei ji kokiame žurnale puikuosis su mano siūtais drabužiais.
Jos manieros - tobulos, ji ne kokia kaimo boba, kuri nežino kaip atsisėsti ar sukryžiuoti kojas. Todėl drąsiai ir skolinu suknias - žinau, kad nepraplėš praskiepo".
Ugnė Skonsmanaitė ir Indra Dovydėnaitė
Jos ilgaplaukės ir neblondinės. Tačiau eina iš proto dėl gundančių pėdkelnių, aksesuarų ir eksperimantų. Dar jos žino - slapčiausias moterų ginklas, tai ginklas, nukniauktas iš vyro seifo. Juo fotosesijos metu kaip tik ir taikosi į visus, demonstruojančius garsių firmų etiketes.
Ugnė Skonsmanaitė (17 m.), MTV laidų vedėja.
Drabužiai. "Į mokyklą ir darbą einu su džinsais ir patogiu viršutiniu drabužėliu. Vakarėliams ir vasarai turiu labai daug suknelių ir sijonų. Gražiausi - tiesūs, iki kelių, cigaretės formos. Kai juos apsivelku - truputį siaurėja, kas yra labai moteriška. Mėgstu visas spalvas, jas drąsiai maišau, be to turiu daug margų drabužių: taškuotų, burbuliuotų, dryžuotų, gėlėtų, su langeliais.
(Atsidūsta. Indra tuo metu burbteli, kad langučius ir dryželius mėgsta lesbietės.) Tik nereikia, čia pankiškas dalykas. (O turi brangių dizainerių drabužių?) Hm... Man patinka tokie drabužiai, nes jie labai kokybiški. Bet niekada gyvenime nesivilkčiau palaidinės su dideliu užrašu "Armani". Man būtų gėda taip apsirengus net šiukšles išnešti. Dauguma drabužių perku užsienyje, nes taip įdomiau ir pigiau.(Kikena)".
Plaukai. Visą gyvenimą nešioju juos ilgus, palaidus, niekada nebuvo pagundos nusikirpti kare ar ežiuku. Tiesa, dabar jie truputį liūdi, nes paskutinįkart kirpėjas kiek persistengė trumpindamas galiukus. (O kur jų spartaus augimo paslaptis?) Tepu labai prabangiu aliejuku. (Kikena) Ir niekada plaukų nedažiau su peroksidu - tik natūraliais tamsiais dažais. Pavyzdžiui, dabar esu baklažaninė. (O blondine netapsi?) Norėčiau vienai dienai ja tapti ir kitą rytą vėl atsikelti su tamsiais. Reikės specialiai tam reikalui įsigyti peruką".
Aksesuarai. "Esu didžiausia šarka pasaulyje, mėgstu masyvius auskarus, tviskančius diržus, turiu daug batų su kulniukais, visi tokie, tokie... kaip iš serialo "Seksas ir miestas". (Tai panelė būsite prie pinigo?) Oi, baikit. Aš ir pati kažką moku daryti. Kai turėjau daugiau laiko, gaminau sau papuošalus. Daug nerdavau, siuvinėdavau karoliukais. (Studijoje nuvilnija nuostabos šūksniai. Ugnė kiek susiklina.) Tačiau rimtesnių daiktų ar vestuvinės suknelės, kaip mano stilistė Indra, nenusimegsčiau.
(Indra puola gintis, kad sau suknelės nemezgė, nes tai blogas ženklas, bet Ugnė užsikimšusi ausis rėkia, "mezgei, mezgei".) Turiu daug kepurių, bet jų nenešioju. Kad ir kokia graži skrybėlė būtų, be jos sau atrodau gražiau. Be to nepatogu - po jomis plaukai labai elektrinasi ir niežti galva".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. "Tokį daiktą turiu namuose. Tai segė - kolibris, tviskantis daugybe spalvų. Bet kainos nesakysiu, nes ji dovanota mamos. O fotosesijoje brangiausias pistoletas, jis, tiesa, priklauso kažkokiam Indros draugeliui ir jo kaina - apie 3000 lt."
Kam jai Indra. "Patinka, kad Indra visada paklausia, ar tas drabužis man patinka. Esu eksperimentatorė, todėl žavi Indros pasiutimas - kartais į filmavimus atvelka tokių ekstravagantiškų drabužių, kad net atvipsta žandikaulis. Tik vieną kartą atsisakiau jos siūlomos peršviečiamos palaidinės. Išsiderėjau švarką ir tik tada apsivilkau tą nuogybę. O šiaip mes su Indra labai susidraugavome. Net lauktuvių jai iš užsienio atvežu".
Indra Dovydėnaitė (25 m.), dizainerė.
Drabužiai. Pradėsiu nuo to, kokių drabužių nenešioju. (Prašom, prašom). Tai va - nekenčiu žymių dizainerių podielkių arba iš toli rėkiančių originalų. Man nepatinka, kad žvaidždės giriasi, jog ant savęs nešioja garsius vardus, taip parodydami savo fanams - "va, čia aš (parodo į lubas), o čia jūs (parodo į grindis) su savo skarmalais".
Realiame gyvenime dauguma garsenybių tuos vardinius drabužius skolinasi, susiperka pa pigiai ir veža siaurinti, kad tik liktų prabangi etiketė. Todėl aš savo stiliumi stengiuosi ne pasigirti, o juokinti, stebinti. Visada stengiuosi išsiskirti. Matau, kaip žmonės eidami į mane spokso ir juokiasi. Džiugu, kad tokią pilką tautą dar galima kažkuo prajuokinti, ne vien blogo skonio anekdotais.
Turiu labai daug drabužių, daugumą pasisiuvu ar nusimezgu pati. Mėgstu keistus kirpimus, juokingas kepures ir kelnes. Dar man gražu, kai truputį išlenda gražaus apatinio trikotažo kraštelis".
Plaukai. "Seniau turėjau ilgus, iki užpakaliuko, dabar pasitrumpinau iki pečių. (Prieš vestuves nurėžei kasas?) Ne, šiaip, sugalvojau, kad noriu trumpesnių ir čirkšt, čirkšt. Bet plaukų nedažau, nes labai juos saugau, profilaktiškai naudoju glėbį priemonių".
Aksesuarai. "Mėgstu bižuteriją, derinu diržus, pėdkelnes, piniginytes, kojines, jų turiu įvairiausių spalvų ir raštų. Namuose rasčiau gal tuziną kepurių, šalikų. O durniausias turimas dalykas - musmirių margumo batai ant milžiniškų kulniukų. Kai einu - jie skamba".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. "Paprasta. Šautuvas. Gera žinia žurnalistams - jis labai labai labai brangus. Jo kaina - xxx. Bloga žinia - skolintas. Dar blogesnė - užtaisytas. Ir pati blogiausia - guli visai arti manęs, cha cha chaaa".
Kam jai Ugnė. "Ugnė man patiko iš pirmo žvilgsnio. Tada pamačiau ją su suknele pažemintu liemeniu, dideliais karoliais ir elegantiškais bateliais. Supratau - mano tipo žmogus. Su ja lengva dirbti, nes ji neprisirišusi prie vieno stiliaus, niekada neišpeikia drabužio jo nesimatavusi. Ko tik ji nesivilko - ir MTV ženkliuką pririšau jai prie galvos, paversdama ja princese, ir juokingą plačiakelnį kombinezoną".
Atsiskaitymo už stilisto paslaugas forma. "Pasirašėme sutartį su MTV. Kadangi tai ne viešas dokumentas, jo elementų, tokių kaip suma, neskelbsiu. Galų gale, dabar taip su Ugne susidraugavome, kad, jei reikėtų, padėčiau pasipuošti ne tik filmavimui, bet ir išleistuvėms".
Agnė Jagelavičiūtė ir Kęstas Rimdžius
Į fotosesiją Agnė ir Kęstas įvirto apsitaisę juodai lyg į pagrabą. Rimdžius pagyrė mano juodą diržą už 15 eurų (pasijutau, kaip ką tik nulietas pinigas), Agnė nuoširdžiai pasibaisėjo mano naujais mėlynais batais už 300 litų (ačiū jai ir už tai.) Užtat sužinojome, kad jie kartu valgo, miega, rengiasi juodai... ir nešioja deimantus!
Agnė Jagelavičiūtė (26 m.), laidų vedėja.
Drabužiai. "Mano spintoje kabo tik juodi arba džinsiniai daiktai, nes ryškios spalvos mane vargina. Turiu keletą garsių dizainerių darbų, bet absoliuti dauguma - iš "Zaros". Drabužius perku Lietuvoje. Nesuprantu žmonių, kurie neranda rūbų savo šalyje ir važiuoja į Paryžių šopintis.
Koks skirtumas, ar jie sijoną nusipirks Vokietijoje ar Maskvoje? Jei nesiorientuoja madoje, vis tiek atrodys baisiai, jei turi skonį - ir Vilniuje apsirengs taip, kad visi norės atsisukti".
Plaukai. "Visai nesenai buvau šviesiaplaukė, bet neiškenčiau ir persidažiau atgal į juodą. Kai būnu blondinė, man žemė slysta iš po kojų, žmonės su manimi kitaip bendrauja. Pagalvosi, kad nesąmonė, bet rimtai.
Mano, kad aš tik mergytė iš gatvės, užmiršta, kad aš ne tokia jau gera. (O su juodais - blogesnė?) Žymiai. Nors pašviesėti pagunda vis kyla. Per ketverius metus, kai kerpuosi pas Rimdžių, jis plaukus šviesino 8 kartus! Šiaip žmogus po tiek pasikeitimų nupliktų, bet Kęstas išrašo man kaukyčių, ampulių, ir plaukai nenušiūra. (Pačiupinėja plaukų sruogą.) Beveik nenušiūra..
Ne kartą juos buvau ir prisiauginusi, bet dabar užteks - mano pačios jau visai ilgi. Nenoriu būti kaip Skaiva, kuri prisiaugina plaukus reikia nereikia".
Aksesuarai. "Kuo mažiau, tuo geriau. Šiandien geltonus auskarus įsisegiau tik fotosesijos garbei, juos man parūpino Rimdžius. Vos pamačiau - iš karto užsinorėjau. Paprašiau, kad padavonotų, o jis sako "kam tau, juk jie iš Gariūnų." O man gražu. (Juokiasi.) Turiu tik du mažus auskariukus deimantukus, kuriuos nešioju visada. Jiems ir skirtos antros skylutės ausyse".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje - ilgaauliai "Escada" batai, kurie kainavo apie 2000 Lt. ir tarnauja trečius metus. Panaši kaina ir ausyse spindinčių deimantų.
Kam jai Kęstas. "Aš neprašau, kad jis pakeistų visą mano įvaizdį. Pati baigiau drabužių dizainą, žinau, ko noriu, todėl Kęstas tik padeda išsirinkti detales. Aš esu minimalistė, o jis - labiau šarka, todėl priverčia mane užsidėti porą papildomų detalių, blizgučių. (O kaip viskas prasidėjo?) Aš prieš 4 metus nuėjau pas jį į saloną.
Jis mane kirpo kirpo, kol prisikirpom iki draugystės. Dabar matomės tris kartus per dieną! Jei Kęstas ateitų pas mane į namus ir pasakytų "įkritau į balą", galėtų drąsiai persirengti. (Dabar žinosim, pagal kokius kriterijus matuojama draugystė.)
Kęstas Rimdžius (25 m.), stilistas.
Drabužiai. "Mano stilius - laisvas. Eidamas į darbą nešioju drabužius tikrai ne su garsiausių dizainerių etiketėmis. Nes man užtenka du kartus užsidėti marškinius ir juos jau reikia mesti lauk. (Atsibosta?) Aš dirbu kirpykloje ir nuolat kažkuo žiauriai apsitaškau. Esu per daug emocingas. (O ko kirpėjų žiursto nesiriši?) Negaliu, jis mane nervina...
Apskritai manau, kad geriau turėti 5 džinsus už 150 litų, nei vienus už 1000 lt, kuriuos drengsi tol, kol keliai išsimuš. Žinoma, vakarėlių proga pasipuošiu. Jaučiu silpnybę "Dolce&Gabanna" drabužiams. Iš pradžių bandžiau tai slėpti, dabar pripažįstu. (Kikena) Mėgstamiausia spalva - juoda, kaip Agnės. (Aha, kopijuoji...) Ne, tiesiog manau, kad stilistas neturi būti išsipustęs kaip papūga, klientai nemėgsta, kai juos užgožia.
Drabužius renkuosi ekspromtu, pamatau ir perku - priešingai nei Agnė. Kitą dieną galiu pagalvoti, "šakės, kokią nesąmonę nusipirkau". Pavyzdžiui, marškinius už 1500 lt. (Tai nešk atgal į parduotuvę.) Tai, kad turiu tokį kompleksą - bijau grąžinti daiktus. Va, praėjusį sezoną nusipirkau prabangius batus, po poros pasivaikščiojimų jie man suplyšo, bet nenešiau atgal. Pagalvojau, pardavėja gi nekalta..."
Plaukai ir aksesuarai. "Slepiu juos po kepurėmis. Pastarųjų turiu gal 15-ika. Visos - "gandonkės", dauguma - juodos, pora šviesių, viena balta su rudais logotipais ir viena žydra, kurios iki šiol niekur nepritaikiau. Kaip ir juodo cilindro, kurį įsigijau specialiai fotosesijai ir staiga apsigalvojau - nesidėsiu, netinka".
Kam jam Agnė. "Mes tokie geri draugai, kad jau bunda savininkiškumo jausmas. Dažnai susiskambiname paklausti, "kur esi, su kuo". Negalime į renginius vaikščioti atskirai. Jei eina vienas, reiškia, eis ir kitas. Mes kartu pietaujame, vakarieniaujame ir miegame. (!) Ir slapta kritikuojame žmones. Žinau, bjauri svybė, bet čia daugiau profesinė liga.
Va, visai nesenai buvome prabangiame renginyje, kur viena moteris prie suknelės kažkodėl buvo prisisiuvusi skarmalų. Mes nuėjome ir su ja nusifotografavome. (Begėdžiai...) Nemanau. Jei žmonės garsūs, į juos krypsta akys, o drįsta apsirengti nei šiaip, nei taip. Tačiau niekada nepeikiu paprastų žmonių gatvėje. Ką aš žinau, gal mergina trejus metus taupo baltiems bateliams smaliomis nosimis".
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje - "Armani" diržas (600 lt.) ir "Dolitos" batai (600lt.). Žinoma, neskaitant deimantukų ausyse, kurie kainavo apie 3000 lt. Kainos tiksliai nežino, nes gavo iš Agnės dovanų.
"Ji padarė siurprizą! Nors iki mano gimtadienio dar pora savaičių, vieną kartą sėdžiu salone ir matau: ateina kosmetologė su baltu chalatu ir pistoletu rankose. Ir "prakalė" man ausis. Auskarai buvo ne bet kokie, o brilikai. (Bet ar tai ne tuščia prabanga?) Nemanau, brilijantai niekada nenuvertėja, todėl pirkdami brangenybes žmonės saugo pinigus".
Atsiskaitymo už stilisto paslaugas forma. Iš draugų pinigų neimu. Bet imu kyšius. Ne tik Agnė, bet ir dauguma klientų man neša butelius. Sakau, kad nereikia, bet vis tiek velka maišais. Visos salono palangės būna nusėtos įvairaus alkoholio buteliais. Praktiškai gyvename bare. Ir dar ant kiekvieno kampo - saldainių dėžės. Laimei, saldumynus mėgsta mano asistentė, nes aš pats jų nevalgau".
Atlanta ir Dorotėja
Merginos įvirto pasiutusiai garbanotos ir uždususios, nes vėlavo. Abi davė velnių už praėjusio staipsnio komentarus, abi pagyrė už gražias nuotraukas. Tada labai ilgai dažėsi, puošėsi ir galiausiai ėmė pakaitomis pasakoti, kaip mėgsta "Estakados" drabužius, nekenčia aukštakulnių ir varžosi plaukų ilgumu.
Atlanta (24 m.)
Drabužiai. "Mano stilius ilgą laiką buvo labai paprastas. Šiuo metu su Dorotėjos pagalba bandau atsikratyti sportinių batelių ir laisvalaikio drabužių manijos. Buvau pernelyg paaugliška, dabar bandau taip... moteriškiau. (Aha, mačiau viename vakarėlyje su toookiais prabangiais kailiniais ir kablukais... Apspjovei net Paksienę.) O tu būtinai parašyk, kad sakei netaisyklingą žodį "kablukai". Nes iš manęs tai šaipaisi, rašai visokius komentarus tarp skliaustų. (Gerai, parašysiu, kad sakiau nepadorų žodį "kablukai") Ir parašyk.
Iš tiesų turiu porą batų su kablukais. Vieną ant vienos kojos, kitą - ant kitos... Bet šiaip nemėgstu aš jų, dar tik mokausi vaikščioti. Viena labai mažo ūgio žvaigždė, kurios vardo dabar neminėsime, sakė, kad su platformomis net miega - kad tik būtų aukštesnė. O man gerai ir mažai.... Ai iš viso, šneku čia bile ką... (O kokia spalva - mėgstamiausia?) Juodos ir baltos spalvų mišinys.
Dar visiškai nekreipiu dėmesio į aprangą, kai einu kur nors netoli - pavyzdžiui, į parduotuvę. Tai užsidedu tik blizgančias salotavas getras, plačius tėvo marškinius, kerzus ir kokį nors paltą. (Kažkaip nerimtai šneki...) Tau atrodo juokingas toks apsirengimas? Mano draugams irgi taip atrodo, bet aš jų neklausau. (Kikena).
Oi, užmiršau pasakyti, kad labiausiai mėgstu drabužius, ant kurių ryškiai užrašyta D ir G arba "Estakada". Daugiau prabangių drabužių firmų nežinau, taip kad viskas. (Dorotėja tyliai pasakinėja "Armani", bet Atlanta numoja ranka). Ir parašyk, kad skudurynuose drabužius perku".
Plaukai. "Praėjusiais metais eksperimentavau. Turėjau trumpus, tada - karamelinius su kirpčiukais. Dabar vėl tapau blondine ir jau atsiauginau labai ilgus. (Ar labai?) Ką nematai? Jeigu ištiesinčiau, dar pailgėtų. Kartais aš va taip (parodo kaip) užverčiu galvą ir džiaugiuosi, kad plaukai liečia nugarą. Reikia stengtis, nes Dorotėja turi ilgesnius. Pavydžiu jai plaukų.
Nors bendrai nepavydžiu, geras žmogus, negi gaila. (Abi kurį laiką kikena.)".
Aksesuarai. "Turiu daug kepurių ir jas dažnai nešioju - tiek sportines, aptempiančias galvą, tiek skrybėles. Labai geras išradimas - apsaugo nuo ultravioletinių saulės spindulių ir nuo riebaluotų plaukų. Ir šiaip, žinau, kad man labai tinka. Dar mėgstu akinius nuo saulės, papuošalus. Tik juos labai greitai išmėtau.
Va, šiandien atėjau pas jus - žiūriu, lentynoje guli graži dėžutė. Kol Algis nematė, tyliai ją atidariau, nes buvo įdomu, ką slepiate savo redakcijoje. Ir apšalau - joje gulėjo mano papuošalai, kuriuos pas jus prieš metus palikau dar anoje redakcijoje! (Iki tol nebuvai pasigedusi?) Tai pasigedau, bet neatsiminiau, kur pradaigojau.
Žodžiu, respectas "Panelei" - jūsų studijoje daiktai nedingsta! Nes kažkada tokiame renginyje striptizo šokėjos iš manęs pavogė aksesuarus. (Kaip gerai - mūsų sąžiningumo lygis aukštesnis, nei striptizo šokėjų.)"
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. "Taaaip, leiskite pagalvoti, kiek aš uždirbu... (O kuo tai susiję su klausimu?) Matai, kad turėtum brangų daiktą, reikia turėti pinigų jam nusipirkti. Tikriausiai nieko brangaus neturiu, nes šitie drabužiai ne mano, o išnuomoti fotosesijai. Taip ir parašykite - Atlanta nieko brangaus neturi".
Kam jai Dorotėja. "Mes su Dorotėja išsiaiškinome, kad kiekviena turime po savo versiją, kaip mudvi susipažinome. Taigi pirmą kartą pamačiau savo stilistę vakarėlyje. Žiūriu, vaikšto tokia nekokia pana su šviesia plaukų kupeta, ir kad maivosi!
Galvoju - gryni Gariūnai. Bet vis tiek nutariau susipažinti. Pasiklausinėjau, sako stilistė, manekenė, čia kažką tokio... Na, sakau, blondinė, kaip ir aš, reikia kokį bendrą projektą. Va taip ir susiėjome visam gyvenimui. Dabar kartu valgome, plepame telefonu, o galiausiai ji mane pakvietė į savo gimtadienį. (Žvengia) O dar kartu buvome vienos pažįstamos vestuvėse. Daug kas mus painioja, nes ji yra manekenė, o aš - manekenytė (Ir kikena, kikena)".
Dorotėja Vaicova (26 m.)
Drabužiai. "Labai mėgstu liemenes. Jų turiu daug ir įvairiausių spalvų. Mano nuomone - tai puikus išradimas, nes liemenes galima nešioti ant įvairiausių drabužių - tiek klasikinių marškinukų, tiek golfukų, tiek ant puošnių "maikučių". Dar, kaip ir Atlanta, nemėgstu auktakulnių.
Pavyzdžiui šiandien batus su platformomis apsiaviau tik fotosesijos proga. (Nemeluoja, nes redakcijoje Dorotėja vaikščiojo su patogiomis "pležankėmis".) Šiaip turiu mėgstamiausius "kerzavus" batus, juos nešioju beveik visą šaltąjį sezoną. Mėgstu bordo spalvą, turiu net tokios spalvos akių tušą".
Plaukai. "Turiu ilgus ir šviesius (Pastebėjau.). Man labai pasisekė, nieko nereikia keisti. (Atlanta šalia sėdėdama tyliai šnabžda "netikėkite, jie priauginti, ji visus pinigus priauginimui išleidžia".) Norėtum, kad būtų priauginti, ane? (Abi kikena.)"
Aksesuarai. "Sergu diržų, kepurių ir skarelių manija. Jas rišuosi ne tik ant kaklo, bet ir ant galvos, vietoje diržo, apyrankės. Dar mėgstu petnešas. (Atlanta tyliai išduoda, kad paprastai Dorotėja šį daiktą vadina "šleikomis", bet tik dabar, duodama interviu, vaidina kalbininkę.)"
Brangiausias daiktas, kurį vilki fotosesijoje. "Guess" firmos laikrodis, kurio kainos neišduoda, nes dovanotas, bet nuliukų po pirmu skaičiuku yra, yra...
Kam jai Atlanta. "Pirmą kartą Atlantą sutikau renginio metu ir iš karto pamaniau - kokia paprasta, ar taip galima vaikščioti žvaigždei? Nuo to laiko ji mano draugė, kurią įkalbu dalykams, kurių iki tol kratėsi iš toli. Pavyzdžiui, kategoriškai priešinosi vilktis suknelę, o po to džiaugėsi, kad gerai su ja atrodo. Ir aukštakulnius autis priverčiu, nes Atlanta dievina patogumą ir vis bando nuo jų išsisukti. Tačiau apyrankių ir žiedų jos nešioti neįkalbėjau ir tikriausiai neįkalbėsiu - ji jų nekenčia".
