„Mano atmintyje jis išliko kaip nukaršęs, medaliais apsikarstęs, sunkiai kalbantis senis. Savo laiku buvo jaunas ir, kiek suprantu, impozantiškas vyras, bet vėliau jį labai sugadino aplinka“, - taip L. Bežnevą dabar prisimena Nepriklausomybės Akto signataras Lionginas Šepetys, 1976-1989 metais ėjęs Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto (CK) sekretoriaus pareigas.
Anot DELFI pašnekovo, tikrasis L. Brežnevas, bent jau paskutiniaisiais gyvenimo metais, nedaug skyrėsi tiek nuo sovietinėse kino kronikose ir žiniasklaidoje pataikūniškai suformuoto, tiek nuo anekdotuose gimusio SSRS vadovo įvaizdžio.
„Tuo metu jis buvo susidėvėjęs žmogus. Paskutiniame partijos suvažiavime jis skaitė pranešimą, tačiau delegatai, paprastai disciplinuoti žmonės, atvirai šaipėsi, klausėsi ne pranešimo teksto, o sunkiai ištariamų žodžių“, - pasakojo L. Šepetys.
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
Prisijungti prie diskusijos
Rodyti diskusiją (1)