Princesei Cezario pjūvis buvo atliktas dėl to, kad jai buvo diagnozuota netaisyklinga placentos padėtis.

Kūdikis, kurio ūgis 48,8 centimetrai, gimė sverdamas 2,6 kilogramo.

"Naujasis princas yra labai sveikas ir jaučiasi gerai. Jis verkė", - teigė Aiku ligoninės vadovas Masao Nakamura.

"Po operacijos paklausiau princesės: "Kaip jaučiatės? Sveikinu". Princesė man atsakė: "Ačiū. Jaučiuosi gerai", - per spaudos konferenciją sakė M.Nakamura.

Televizijos nutraukusios laidas skelbė naujienas, kad gimė vyriškos lyties įpėdinis, trečias eilėje į sostą po savo dėdės ir tėvo, nors bulvarinė žiniasklaida jau kelias savaites prognozavo, kad gims berniukas.

Laikraščiai, norėdami paskelbti pirmojo imperatoriaus vaikaičio gimimą, išleido papildomus priedus, kuriuos gatvėje graibstė skaitytojai.

Imperatoriškosios šeimos gerbėjai, mojuodami Japonijos vėliavomis ir šaukdami "Sveikiname", pasitiko imperatorių Akihito ir jo žmoną Michiko, išėjusius iš viešbučio Sapore Šiaurės Japonijos Hokaido saloje, kur imperatoriškoji šeima lankosi su oficialiu vizitu.

Japonijos imperatorius trečiadienį savo naujagimiui anūkui atsiuntė ceremoninį kardą - tai pirmasis ritualas ceremonijų virtinėje, skirtoje ilgai lauktam seniausios pasaulio monarchijos įpėdiniui.

Kardą, simbolizuojantį apsaugą nuo piktų jėgų, imperatorius duoda kiekvienam imperatoriškosios šeimos kūdikiui, nepriklausomai nuo jo lyties.

Vardą kūdikiui per ceremoniją, rengiamą po septynių dienų nuo gimimo, duos tėvas.

Dabar, kai Kiko pagimdė sūnų, daug aistrų keliantys debatai dėl būtinybės iš naujo svarstyti 1947-ųjų įstatymą dėl sosto paveldėjimo ir numatyti moterims lygas teises įžengti į Chrizantemų sostą, greičiausiai taps nebeaktualūs.

Tokiai idėjai itin priešinasi konservatoriai, norintys išsaugoti tradiciją, kuri, jų teigimu, tęsiasi daugiau kaip 2 tūkst. metų. Japonijos imperatoriškojoje šeimoje berniukas nebuvo gimęs nuo 1965 metų, kai dabartinis imperatorius susilaukė sūnaus Akishino.

Tai akivaizdžiai nuvils japonus, kurių dauguma pritaria tam, kad moterims būtų suteiktos lygios teisės paveldėti sostą.

Vyriausiasis kabineto sekretorius, konservatorius Shinzo Abe (Šindzas Abė), kuris, kaip manoma, šį mėnesį taps naujuoju Japonijos ministru pirmininku, taip pat pasveikino kūdikio gimimą. "Tai gaivinantis jausmas, primenantis mums apie giedrą rudenio dangų", - sakė jis žurnalistams.

Paklaustas apie sosto paveldėjimo reformą jis atsakė: "Svarbu, kad aptartume tai ramiai, kruopščiai ir ryžtingai".

Vyresnysis imperatoriaus sūnus, 46 metų sosto įpėdinis princas Naruhito turi vieną dukterį, ketverių metų Aiko, tačiau pagal dabartinius įstatymus ji negali įžengti į Chrizantemų sostą.

Jo žmona, 42 metų princesė Masako pastaraisiais metais dėl psichikos sutrikimo, kurį daugelis komentatorių iš dalies aiškina didžiuliu spaudimu pagimdyti įpėdinį, viešai beveik nesirodo.

Akishino ir Kiko dar turi dvi 14-os ir 11-os metų dukteris.

Naruhito pasveikino savo brolį, pranešė Imperatoriškųjų rūmų agentūra.

"Sveikinu su sėkmingu gimdymu, - jo ir Masako žodžius citavo agentūra. - Prašau, rūpinkis ne tik mažojo princo, bet ir savo paties sveikata".

Japonijos imperatoriai nebegarbinami kaip dievai po to, kai Akihito tėvas Hirohito po Japonijos pralaimėjimo Antrajame pasauliniame kare atsisakė savo dieviškojo statuso.

Imperatoriai neturi ir politinio vaidmens, tačiau monarchija ir daugybė jos didžiai simboliškų ritualų suteikia japonams tradicinių vertybių tęstinumo pojūtį.

Prie Tokijo Gakušuino universiteto, kur Akishino sutiko Kiko, pasirodymą surengė šokėjų trupė, o vietiniai gyventojai su ryžių vyno - sakės - taurelėmis sakė tostus už kūdikio sveikatą.

"Gerai, kad gimė berniukas. Dabar imperatoriškoji šeima galės pratęsti vyriškąją liniją. Džiaugiuosi, kad buvo išlaikyta ši Japonijos tradicija", - sakė 77 metų daktaras Tadayuki Amanas.

Monarchiją itin brangina nacionalistai. Maždaug 70 vienos organizacijos narių susirinko prie imperatoriškųjų rūmų Tokijuje, kur jie sugiedojo nacionalinį himną ir kūdikiui sušuko "Banzai" ("Ilgo gyvenimo").

"Kitos pasaulio šalys turi monarches. Ilgainiui Japonija taip pat turėtų pasikeisti", - sakė 25 metų kompiuterinių technologijų specialistas Masashi Yamaguchi.

Ekspertai sutinka, kad paveldėjimo įstatymą kada nors vis tiek reikės keisti, nes pratęsti vyriškąją įpėdinių liniją be rūmų sugulovių yra sudėtinga. Ši praktika baigėsi, kai sugulovės atsisakė ankstesnis imperatorius Hirohito.

"Įstatymo peržiūrėjimo klausimą vis tiek reikės aptarti, bet dabar, kai gimė berniukas, mes turime laiko", - sakė Tokijo Moterų universiteto dėstytoja Midori Watanabe.

Premjeras Junichiro Koizumi, kuris vėliau šį mėnesį pasitrauks iš vyriausybės vadovo posto, pareiškė, kad sūnaus gimimas imperatoriškojoje šeimoje problemos neišsprendžia, tačiau pridūrė, kad kitais metais įstatymas dėl paveldėjimo dar nebus pakeistas.

"Nebūtinai gims vyriškos lyties palikuonys, todėl jei nebus leista moterims užimti sostą, įpėdinystės užtikrinimas liks keblokas", - sakė jis žurnalistams.

Berniuko gimimas užbaigė dramą, prasidėjusią daugiau kaip prieš dvejus metus, kai Masako dėl streso prisitaikant prie rūmų gyvenimo ir spaudimo pagimdyti sūnų susirgo psichine liga.

Kai kurie Masako gerbėjai tikisi, kad kūdikio gimimas palengvins jos padėtį.

"Tai gali nuimti nuo jos naštą pagimdyti sūnų ar užauginti dukterį sostui", - sakė 76 metų buvusi anglų kalbos mokytoja Masae Tone.

Japonija turėjo aštuonias imperatores, tačiau konservatoriai pabrėžia, kad tai buvo tarpuvaldžiai, kurie pasibaigdavo atsiradus tinkamam įpėdiniui.

Šaltinis
Naujienų agentūros BNS informaciją skelbti, cituoti ar kitaip atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB "BNS" sutikimo neleidžiama.
BNS
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją