Tačiau Benediktas XVI neišsakė savo nuomonės apie šią relikviją, kuri garbinama nuo Viduramžių kaip tikrasis Kristaus veidas.
"Mes kartu siekiame pažinti Kristaus veidą ir jame rasti savo gyvenimo kelią", - apžiūrėjęs virš altoriaus kabančią relikviją, įrėmintą į sunkius rėmus su aukso ir sidabro puošmenomis, sakė popiežius.
Trapiame audinyje labai aiškiai matyti kraujo raudonumo atspalvio barzdoto vyro atvaizdas, stebėtinai panašus į garsesnę relikviją - Šiaurės Italijoje saugomą Turino drobulę, kurią krikščionys gerbia kaip medžiagą, į kurią buvo įvyniotas Kristaus kūnas.
Legenda teigia, kad 17 cm pločio ir 24 cm ilgio skepeta moteris, vardu Veronika, nušluostė Kristaus veidą, kai jis per Jeruzalę į savo nukryžiavimo vietą ant Golgotos kalno nešė sunkų kryžių.
Teigiama, kad skarelė turi gydomųjų galių. Viduramžiais ji buvo laikoma stebuklinga dėl to, kad Kristaus veidas išryškėdavo tik žiūrint tam tikru kampu.
Skarelės kilmė nėra aiški. Veronika minima ne Biblijoje, bet apokrifiniuos raštuose - Piloto darbuose. Italijoje piligrimai ją garbina nuo XII amžiaus.
Iki 1608 metų Vatikane saugota ir Dantės "Dieviškojoje komedijoje" paminėta skarelė per statybas buvo dingusi. Pasak vienos legendos, vieno kareivio žmona, norėdama ištraukti savo vyrą iš kalėjimo, pardavė ją kilmingam asmeniui, kuris padovanojo ją kapucinams.
Vokiečių jėzuitas Heinrichas Pfeifferis po 13 metų trukusio tyrimo padarė išvadą, kad skepeta yra autentiška.
Vis dėlto kritikai sako, jog tai pernelyg didelis sutapimas, kad Veronikos vardas yra kilęs iš lotynų kalbos žodžių "vera icon", reiškiančių "tikras atvaizdas".
Šis popiežiaus vizitas, tapęs pirmuoju Katalikų Bažnyčios vadovo apsilankymu, tik dar labiau padidins šios relikvijos populiarumą, kurią kiekvieną savaitę jau aplanko šimtai piligrimų.
Pavadinęs šį vizitą "istoriniu įvykiu", vienuolis Emiliano anksčiau šią savaitę teigė, kad Benediktas XVI, "kaip ir dauguma piligrimų, atėjo ne tiek pamatyti Kristaus veido ant Veronikos skepetos, kiek būti pats nužvelgtas meilės kupinų Kristaus akių".