Viskas prasidėjo tada, kai dešimtokui Tadui tėvai padovanojo skaitmeninį fotoaparatą. "Ir ėmėm su draugeliais filmukus gamint. Vėliau įsigijau rimtesnės technikos, o kai technika rimtesnė, ir filmai rimtesni. (Rimtesnė technika – tai kamera?) Ne, fotikas, bet rimtesnis, kameros ligšiol neturiu (juokiasi). Taip ir užsikabliavau... Niekad nemaniau, kad kada nors debiutuosiu kaip režisierius. Kūriau dėl smagumo, sugalvodavau tik personažus, o tekstas būdavo gryna improvizacija. Pirmas rimtesnis darbelis buvo 20 minučių filmas "Laukinio žmogaus paslaptis".
Trys herojai Užsibirės miškuose ieško laukinio žmogaus. Po metų filmavom antrą "Laukinio žmogaus paslapties" dalį. Ji truko net valandą! Ten ir scenarijų rimtesnį sukūrėm, ir visokių efektų prigalvojom. Bet neturėjom nei finansavimo, nei ką... Tėtis paskolino mašiną, kažkas pasiskolino kailinius, susirinkom daiktus ir su draugais "varėm" į mišką. Viskas vyko žiemą: per filmavimus baisiai sušaldavom, o kartą net nenuvažiavom iki vietos, nes buvo užpustyta. Vienam epizode draugas lakstė nuogas.
(O apie ką tas filmas? Apie nuogalius?) Veikia trys personažai: gyvūnų specialistas, prityręs keliautojas ir šaunusis medžioklis, kurio vaidmenį atlieku aš. Retkarčiais prisijungdavo įkyrusis sektantas, kuris negyvenamuose Užsibirės miškuose vis bandydavo įkalbint tuos tris personažus stoti į sektą. Laukinį žmogų su draugais vaidindavom pakaitom. (Na ir kokia gi to laukinio žmogaus paslaptis?) Istorija nebaigta, todėl planuoju trečią dalį. Bus įdomu palyginti pirmą ir paskutinę dalis, nes viskas labai pasikeitė: filmavimo kokybė, montažas, scenarijus, vaidyba...
Filmo bet kas nepamatys, nes jį platinu pats: kas nori, tam įrašau".
Kuo daugiau absurdo, tuo geriau Penkis filmus "Pravda" vienos minutės" filmų festivaliui sukūrusiam režisieriui labiausia patinka juosta "Atiduok modemą", kurioje visą minutę šaukia Tado kambariokas ir reikalauja grąžinti modemą: "Jei neatiduosi – pasmaugsiu tave bl... naktį!"
"Kiekvienas mano filmukuose sukurtas herojus – tai šiek tiek aš pats, kažkiek – mano draugai. Nė vienas personažas nėra iš piršto laužtas. (O pats kokius filmus žiūri?) Patinka juokingas absurdas, o mėgiamiausias filmas – Monthy Python "Gralio taurė". Pastatytas pigiai – su mažu biudžetu, bet toks superinis! Negaliu žiūrėti į visus tuos narkomaniškus filmus. Mačiau "Traukinių žymėjimą", bet nepatiko tas purvas: ir taip jo pilna, kam dar rodyti? Arba tie "Scarry movies" – negaliu žiūrėt! Šaiposi greičiau patys iš savęs nei iš kitų filmų – gėda man tokį būtų rodyt... Viskas turi būti skoninga.
Blynas, kurio niekam neduoda
Dešimtoj klasėj parašiau pirmąją pjesę „Apie duris“ . Atsimenu – niekaip negalėjau užmigt ir sumąsčiau, kad reikia ką nors veikt. Parodžiau tą pjesę lietuvių kalbos mokytojai ir nusiuntėm į Panevėžio Juozo Miltinio mokykloje vykusį jaunųjų dramaturgų konkursą. Rašiau apie tris veikėjus, kurie gyvena vienuose namuose ir nesupranta vienas kito. Juos ten kažkokie konfliktai, nesutarimai kamuoja. Žodžiu, iki šiol vis apie tuos pačius veikėjus rašau, tik vis atsiranda tai kurio nors brolis, tai kaimynas, tai dar kas nors...
Už pirmąją pjesę gavau prizą kaip už geriausią absurdo pjesę. Ją pastatė Juozo Miltinio teatras, o antrąją ir trečiąją skaitė Jaunimo teatro aktoriai. Man "žiauriai" patinka Jaunimo teatro aktoriai Audrius Bružas, Ramūnas Cicėnas, Mantas Vaitiekūnas... Jaunimo teatras ir mano kūryba – gera sąjunga! O tos pirmosios pjesės, kurią siunčiau į Panevėžį, dabar niekam nebeskaitau ir nerodau – ji tokia naivi... Pirmas blynas: neprisvilęs, bet kiti blynai skanesni.
Tobuli tėvai
Kol savęs dar nebuvau atradęs, ir dramos būrelį lankiau, ir mokykloj šokius vedžiau, ir muziką kūriau (ir kuriu ligi šiol...) (O kaip sugalvojai dizainą studijuot?) Mano tėtis gamina baldus. Vieną vakarą pakišo lapelį ir liepė nupiešti stalą. Nupiešiau, o po mėnesio tas stalas kampe stovi. Taip ir "užsitempiau" ant to dizaino. Esu tėvams dėkingas, nes kad ir kokias nesąmones daryčiau, visada mane skatina ir niekad nesako: "Ai, čia nesąmonė, nedaryk".
Ir muziką, ir pjeses – viską sėsdavo žiūrėt, vertint...
Mergina – iš interneto
(Gerai, o tu turi draugę ar ne?) Taip ir maniau, kad šito paklausi, cha cha cha... Va bus draugei įdomu paskaityti! Su Lina susipažinom internete, pažinčių portale. Ten daug tų pažinčių ir susitikimų buvo, bet... (DAUG tai kiek? 10, 20?). Nu jo, panašiai... Bet tuo ir pasibaigdavo tie susitikimai – arbatos išgėrimu... O čia buvo kažkas daugiau! (Meilė iš pirmo žvilgsnio?) Na, gal ne, nežinau. Šiaip iki tol, kol tapom pora, bendravom visus metus.
O va dabar jau metai, kaip drauge. (Tai kuris kuriam pirmas parašėt?) Ji – man, chi... (Kalbėdamas apie draugę Tadas tampa panašus į mielą murkiantį katiną. O ką tavo draugė veikia gyvenime? Irgi kuria filmus?) Studijuoja viešbučių administravimą. Kai visiškai skirtingos sferos žmonės, tai yra apie ką pakalbėt. Esu bendravęs su menininkėmis... Nekas išeidavo, kažkaip neįdomu apie tą patį. O Lina visiškai skirtinga – ir tai geriau! (Tai pažinčių portale tavęs jau nė kvapo?) Ne, vis dar esu. Kartais siūlo susitikt kavos, bet iškart klausiu, kokiu tikslu ta kava. Ar tai pasiūlymas susitikt kaip su vaikinu ar kaip su dizaineriu.
Eičiau tik jei darbą siūlytų. O va į susitikimą kaip pasimatymą – nebėra reikalo... (Pasirodo, darbo ieškai?) Visada ieškau. Daug sričių išmėginau: kūriau muziką kompiuteriniams žaidimams, projektavau vaikiškų drabužėlių parduotuvę, o dabar jau ir filmų kūrimas atneša šiokios tokios materialinės naudos... Daug tos veiklos, bet po truputį imu koncentruotis ties keliais dalykais, nes, kaip mama sako, "visų krūmų neapšiksi". Kai daug visko darau, labai pavargstu, todėl norisi susirast nuolatinį darbą.
(Dėl pinigų daugelis į užsienį traukia – nenori prisijungt?) Tikrai ne! Kasininko karjera nevilioja, todėl geriau liksiu Lietuvoj. Nežadu apleist nei filmavimo, nei fotografavimo, nei rašymo!
Trumpai apie...
...pramogas: "Jau atsipramogavau tuose kabakuose, tuose tūsuose. Draugė kartais seniu pavadina, kad tūsintis nebenoriu. Bet man "žiauriai" nepatinka, kai grįžtu namo, o drabužiai rūkalais prasmirdę... Tik ir laukiu, kada uždraus rūkyti klubuose, nes pats nerūkau".
...ateities planus ir kūrybą: "Esu jaunas, ir ateitis dar tolokai. Turiu minčių, planų, bet apie juos garsiai nešneku. Kam įdomu, visą mano kūrybą gali rasti adresu www.da-pilot.com Ten ir muziką, ir filmukus, ir pjeses sudėjau. Muzikos turiu prikūręs tiek, kad albumus galėčiau leist. Tekstų irgi daugybę prirašiau. Ir absurdo, ir kitokių... (O idėjų iš kur semiesi?) Iš visur: kasdienybės, bendravimo su draugais, drauge, kambarioku... Kartais tokių perliukų pasako, tik reikia nepamiršti užsirašyti. Žmogų gali paveikti vaizdais, jausmais, gali sugraudinti, gali prajuokinti. Tą ir darau: stengiuosi prajuokinti! Toks kaifas, kai tavo tekstą skaito aktorius, o visa publika "lūžta"!
...PRAVDOS festivalį: "Laimėti PRAVDOS aš tikrai nesitikėjau. Tikėjaus parodyti daugiau savo minutinių filmų nei pernai ir tiek. O laimėjus, žinoma, buvo kiek nejauku, bet ir labai malonu stovėti priešais žmonių žmonių minią atsiiman savo pirmąjį kino (kad ir trumpojo) apdovanojimą. Tas laimėjimas mane persekioja dar ir dabar: neseniai gavau neblogą darbą, buvau kviečiamas į kelis projektus susijusius su reklama ir režisavimu. Ir visa tai - po PRAVDOS".
...festivalį AXX: "Organizatoriai skyrė po 4250 lt kiekvienam režisieriui. O tai vis dėlto nėra daug susukti, net ir trumpą filmą...
Skirmantas Valiulis, kino kritikas:
"Tadas Vidmantas - išties perspektyvus ir pozityvus internetinio kino kartos kūrėjas. Mane žavi jaunuolio sugebėjimas pasikartot nesikartojant: Tadas sugeba filmuoti taris tos pačios vietos ir veiksmo, bet skirtingo siužeto filmukus - tai ir išskiria jį iš kitų režisierių. Net neabejoju, kad kol kas tik ant juoko kuriami jo filmukai ir ateityje gali sulaukti nemažos sėkmės, o Tadas iškilti kaip rimtas filmų kūrėjas".