“Paauglystėje, per labai trumpą laiką, ištįsau neįtikėtinai sparčiai, o vidaus organai nespėjo “bėgti” paskui besistiebiantį mano ūgį” - prisiminė Giedrė, kai dėl to nelemto augimo pradėjo “streikuoti” širdis - ją taip dažnai diegė, kad sunerimusi mama nuvedė pas gydytoją. “Dėl nežinia iš kur atsiradusių širdies ūžesių teko atsisakyti mėgiamų sportinių šokių - turėjau rinktis arba sveikatą arba sportinę karjerą” - atsiduso pašnekovė, neslėpdama, jog laikinas stabtelėjimas užsitęsė iki dabar…”Buvo nemalonu, tačiau ne todėl, kad “šlubuoja” širdis, bet kad turiu atsisakyti savo mėgiamos veiklos…”

Amžinasis svečias

“Į bet kokius oro pokyčius organizmas reaguoja ūmiai - greitai peršalu net ir karščiausią vasaros dieną - pakanka iš kondicionieriais vėsinamos patalpos išeiti į lauką, sloga jau ir prilimpa. Ji - amžinasis mano svečias” - guodėsi Giedrė nusibraukdama nosį ir po minutės pridūrė, jog pirmenybę teikianti liaudiškiems gydymo metodams.

“Mėgstu įvairias žolių arbatas, medų - tokiam gydymui negaila laiko, jis man kur kas efektyvesnis nei cheminiai vaistai. To išmokino močiutė, nuo vaikystės girdžiusi mane arbatomis, maitinusi alijošiumi su medumi. Užtat net ir dabar smarkiau sunegalavusi nepuolu gerti tablečių.”

Soti dienos pradžia

“Rytais valgyti įpratino mama - nė karto į mokyklą neišėjau be pusryčių” - neslepia pašnekovė, iki šiol neatsisakiusi įpročio sočiai pradėti dieną.

“Niekada nežinau, kaip gali susiklostyti reikalai, todėl tuščiu skrandžiu išeiti iš namų tikrai ne man - nesivaikau madų ir valgau kas skanu, o ne kas madinga, todėl ypatingai maisto nederinu. Vadovaujuosi principu - jei nori, vadinasi organizmui reikia. Tiesa, po silkės nepuolu kimšti kreminio torto, tačiau tuo mano maisto derinimas ir baigiasi” - nusijuokusi laidos vedėja prisipažino mieliau gaminanti patiekalus, kurių ruoša neatima daug laiko.

Sau niekada neruošdavusi valgio Giedrė gimus sūnui apie puodus sukasi žymiai dažniau, o jei gyvenimas stipriau prispirtų, tai ir suminkytų ir sukočiotų …”Tačiau šiandien to daryti neketinu, nors paauglystėje kartu su mama kepdavome pyragus - dabar tą daryčiau tik jei neturėčiau kuo užsiimti - miltai, puodai…net baisu pagalvoti - kur kas paprasčiau nusipirkti gabalėlį skanėsto - ir pigiau ir laiką sutaupysi ir nuovargio nebus.”

Nederantys dalykai

“Nesiginsiu - mėginau parūkyti, tačiau jokio malonumo nepajutau, be to mane supa nerūkantys, tai pūsti jiems į veidus lyg ir nepatogu, o ir kodėl turėčiau? Nors kita vertus, nesmerkiu rūkančiųjų ir manęs neerzina tabako dūmai - neslėpė savo pasirinkimo laidos vedėja, kuriai moteris ir cigaretė nederantys vienas šalia kito. “O ir apskritai, tai kvailas, žalingas įprotis, kurio tiesiog nesuprantu. Užtat nesu abstinentė - labai mėgstu baltą vyną….ir sporto salę. Dabar kokį mėnesį ten nebuvau, tai gaunu nuo vyro barti - atlaidžiai nusišypsojo dar patikinusi, jog mėgsta sportą, bet be kraštutinumų, kai nuėjus į sporto salę… net nesinori išeiti - visas kūnas sutvirtėja, energijos tiek užplūsta…nors prisiversti tikrai sunku.

Rakto skylutė

“Nemokame džiaugtis tuo, ką turime, - visuomet atrodo, kad kiti laimingesni, jiems geriau. Per daug zirziame, verkšlename - atsiduso jauna moteris, mananti, jog reikėtų išmokti džiaugtis tuo, kas yra šalia - esame sveiki, sotūs, virš galvos pastogė ir ant jos nelyja, šalia mylimi žmonės - tai ko dar žmogui reikia? Juk tai ir yra visas pasaulis, ir dar toks gražus - tai kam niurzgėti, ieškoti problemų, kur jų nėra - juk dažniausiai patys jas susikuriam, o po to kankinamės spręsdami…”

“Nesu pilka pelytė, bet ir afišuotis nemėgstu” - kukliai nudelbusi akis tarstelėjo Giedrė, stengdamasi laikytis viduriuko - kiek reikia dalyvauti vakarėliuose, ir “eiti į viešumą”, tačiau nemėgstanti, kai į jos namus žiūrima pro rakto skylutę…