Dar pokalbio pradžioje P. Daunys papasakojo apie inovatyvią sporto šaką – hibridinį krepšinį, kurį jis aktyviai žaidžia. Atlikėjas tikino, kad tai puikus būdas pabūti su bičiuliais, pasportuoti, taip pat už tai jam mokami pinigai. Tačiau nors krepšinį atlikėjas išties mėgsta, muzika jam kur kas svarbesnė.
Petras užsiminė, kad šiemet buvo nusprendęs dalyvauti „Eurovizijos“ atrankose, tačiau dėl tam tikrų su dainos išleidimu susijusių bei kitų asmeninių priežasčių paraiškos užpildyti nespėjo.
„Viskas su muzikos leidimu buvo gerai, kol neprasidėjo pandemija. Tuomet prasidėjo stagnacinis periodas, kurio metu galvoje turėjo viskas persidėlioti. Be to, muzikos leidyba kainuoja, reikia iš kažkur gauti pinigų. Šiuo atveju tai, kas susiję su muzika, darau pats vienas, neturiu jokių resursų, užnugario, rėmėjų. Pandemijos metus gyvenau tam, kad išgyvenčiau, tad racionaliai galvoje susidėliojo mintis, kad dabar ne laikas apie muziką ir klipus galvoti. Kūrybinis procesas vyko, bet jis turėjo palaukti pabaigos. O dabar, nuo 2021-ųjų gruodžio, ėmėme dirbti ir tik po metų pajutau, kad pandemija nuėjo į antrą planą. Galvoje – įvairios mintys, idėjos, vėl atsiranda resursų, iš kurių galiu gaminti produktą, – kalbėjo Petras. – Resursai – iš koncertų. Turiu maždaug 4–6 koncertus per mėnesį.“
Paklaustas, ką vadina didžiausiu savo gyvenimo laimėjimu, P. Daunys susimąstė.
„Taip, kaip įsivaizduoju tuos laimėjimus, tai kol kas tokio neturiu. Labai norėtųsi ką nors nuveikti tautos mastu. Pavyzdžiui, dalyvauti didžiojoje „Eurovizijoje“, turėti tokią dainą, kaip Mikutavičiaus „Trys milijonai“, kuri skamba per kiekvienas sporto rungtynes, – šypsojosi P. Daunys. – Mano gyvenimo tikslas – būti laimingam. O laimė susideda kompleksiškai. Kad Raselė būtų laiminga, kad vaikai būtų, kad dainų klausytų, koncertų būtų. Čia tokia visapusiška laimė. O koks didžiausias šios dienos laimėjimas – negaliu atsakyti.“
Dar visai neseniai žinomas vyras atvirai kalbėjo apie būsimą verslą – svirplių ūkį. Šia idėja Petras gyveno gana netrumpą laiką, tačiau ėmęs gilintis labiau suprato, kad šiame gyvenimo etape mintį paversti realybe būtų gana sudėtinga.
„Buvo eilinis vakaras su bičiuliu, gėrėme alų, žiūrėjome sporto varžybas. Ir jis man papasakojo apie svirplius. Susidomėjau, informacijos ėmiau ieškoti internete, kas, kaip, su kuo, dėl ko. Turime didelių globalinių problemų, kaip, pavyzdžiui, klimato kaita, gėlas vanduo, gyvulininkystė, suvartojanti neįtikėtinai daug žemės resursų. Kiek radau informacijos, tai vienaip ar kitaip bus neišvengiama. Einu prie to, kad kada nors visi valgysime svirplius, tad geriau ankščiau įšokti į tą traukinį. Susidomėjau, bet suklydau per anksti išsižiojęs. Aš ruošiausi tam, bet neišėjo: pradėjome daryti verslo planus, skaičiavimus, kur bus svirplių realizacija, konkrečiai – jų miltų. Ir supratome, kad investicijos turi būti kaip minimum keli šimtai tūkstančių, – kliūtį įgyvendinti idėją įvardijo Petras. – Tu tą produkciją turi realizuoti, ją parduoti. O tam, kas iš tavęs ją pirks, nebūsi įdomus su savo kažkokiu sandėliuku... Daug visokių reikalų, apie kuriuos pagalvojus mintys atšoko. Iš viso to tik gavau ūkininko pažymėjimą.“
Prieš trejus metus su renginių organizatore, verslininke Rasa Barauskaite užgimę Petro santykiai ne kartą buvo aptarinėjami viešai. Laidos „Nepatogūs klausimai“ metu atlikėjas prisiminė, kaip susipažino su dabartine mylimąja.
„Susipažinom renginy, darbe. Rasa jį organizavo, aš koncertavau. <...>. Ji organizuoja daug renginių ir vakarėlių, tad po to pakvietė į kitą, paskui – į dar kitą. Susibendravom. Tarnybinis romanas, taip išeina, – šypsojosi Petras. – Buvo vakarėlis, po kurio dar nuvykome pas kai ką į namus, buvome pažįstami kokius 2–3 mėnesius. Tą vakarą aš nevartojau alkoholio ir pasiūliau ją parvežti namo. Atsisveikinant kilo mintis, kad gal pabučiuot, bet pagalvojau: o jei nepatiks. Tąkart susilaikiau. Ir ji susilaikė. Kodėl sakau, kad susilaikė? Kai apie tai kalbėjome jau po kurio laiko, pasirodo, abu norėjom tąkart pasibučiuoti.“
Daugelis Rasos ir Petro santykius aptarinėja dėl amžiaus skirtumo – nors garsi verslininkė neatskleidžia savo amžiaus, žinoma, jog ji už širdies draugą yra kiek vyresnė. Žiūrovas domėjosi, kada Petras sužinojo tikrąjį mylimosios amžių ir kaip į tai sureagavo.
„Ji savo amžiaus neatskleisdavo ir iki manęs, nors buvo ir ant žurnalų viršelių, ir žurnalistai ją kalbindavo, daug žmonių pažinojo. Ji turi tokią manierą to nesakyti. Kadangi aš ją gerbiu ir myliu, tai iš pagarbos jai irgi to nesakysiu. <...>. Aš pats tiesmukai neklausiau Rasos amžiaus, bet sužinojau, kai mes vykom į pirmą kelionę. Turėjau pasus ir žvilgtelėjau. Pagalvojau, kad gerai atrodo, tinka“, – juokėsi laidos svečias.
Jųdviejų meilės istorija vystėsi palengva ir organiškai. Tuo metu, kai Petras su Rasa ėmė susitikinėti, moteris dar nebuvo išsiskyrusi su vyru. Dainininkas neslepia – jis buvo tas, kuris lėmė galutinę prieš tai buvusių santykių baigtį.
„Supranti, kad su žmogumi puikiai sutari, kad gera, kad tave supranta, nesmerkia tam tikrose situacijose. Tapo labai komfortabilu prie jos. Pagalvojau, kad to ir norėtųsi iš merginos, kuri yra šalia tavęs, su kuria nori būti ir leisti kiekvieną dieną. Taip ir prasidėjo. Abiem tapo gera bendrauti, susiskambinti, pakalbėti, kartu papasakodavom savo patirtis. Kai mes pradėjome draugauti, Rasa dar buvo susituokusi. Faktas, kad paskutinis skyrybų lašas buvau aš, – kalbėjo P. Daunys. – Jai pasakiau: „Aš tavo kekše nebūsiu. Arba tu skiriesi, arba pasukame skirtingais keliais.“ Nenorėjau būti meilužiu ir susitikinėti viešbučio kambaryje ar kur nors po renginio. <...>. Skambutį iš Rasos vyro gavau. Negaliu sakyti, ką man sakė. Gyvenime esu matęs dalykų ir šiltų, ir šaltų. O jei dėl ko nors labai širdį skauda, reikėtų žvilgtelėti į veidrodį. Kai tarp dviejų žmonių viskas gerai, taip nebūna, kad reikėtų kažkam kažką palikti, skirtis.“
31-erių vyras vaikystėje pasakojo išgyvenęs unikalią patirtį. Kai Petrui buvo 8-eri, o jo sesei – 14, juodu kurį laiką gyveno vieni, be tėvų.
„Man buvo vieni, kai mirė mano tėtis. Taip išėjo, kad augome ir gyvenome trise – mama, aš ir sesuo. Kadangi vienu metu buvo sunkus periodas finansiškai, dauguma ėmė važinėti į Angliją, mano mama buvo viena iš jų. Tai va, mano sesei buvo 14, man – 8 ir mes gyvenome vienui vieni. Mamos nebuvo metus. Buvo vasaros pradžia ir ji paaiškino, kad išvyksta vasarai, trims mėnesiams. Pamenu, tikrai buvo nemažai ašarų. Siųsdavo lauktuvių, pinigų, kad mes gyventume. Paskui buvo dar keli mėnesiai. Nesakau, kad ta patirtis sveikintina ir gera, bet ji daug davė. Po to niekas nebebuvo baisu nei mano sesei, nei man, – kalbėjo Petras. – Be mamos šventėm ir gimtadienius, ir Kūčias, ir Naujuosius. Buvo teta, kuri gyveno Palangoje, ten šventėme Kūčias ir Kalėdas. Sesuo tuo metu buvo paauglė pankė, turinti draugų muzikantų. Yra buvęs toks vakarėlis, – aš, vaikas, prabundu, ir visur miega žmonės. <...>. Dažnai sako, kad vyrai draugę renkasi pagal mamą, tai mano atveju niekas neatitinka.“
Tiesa, P. Daunys neslėpė to, kad užsimezgus jo ir Rasos santykiams tai patiko toli gražu ne visiems.
„Buvo spekuliacijų, kad Rasa – verslininkė, tad neva ji nusičiupo jauną gražų vyrą, o šitas – verslininkę, kuri suteikia jam paramą. Bet taip nėra. <...>. Iš aplinkinių žinau, kad tos neapykantos aplink tikrai buvo. Kad ir kaip būtų juokinga, daugiausia tai buvo Rasos „draugai“. <...> draugai, kol jiems tai naudinga. Ačiū Dievui, mano draugai yra draugai ir nė vienas nieko blogo man nepasakė, – atviravo pašnekovas. – Ne visos jaunos merginos atrodo taip gerai kaip Rasa, ne visos tokios protingos, ne visos turi tris aukštuosius, ne visos geba išmanyti stilių, madą, etiketą.“
Nors pramogų pasaulį žinia apie poros santykius ganėtinai nustebino, Petro šeima ir artimiausieji reagavo puikiai.
„Mėgstam sakyti, kad esame itališka šeimynėlė pagal charakterį. Mano mama ir sesuo visą laiką sakydavo, kad svarbiausia, jog būčiau laimingas: „Jei tau gerai, tai ir mums gerai.“ Bet taip nuoširdžiai, – kalbėjo P. Daunys. – Jaučiuosi blogai dėl to, kad žiniasklaidoje mano vardas šmėžuoja ne dėl karjeros, o dėl santykių. Pradėjau bendrauti su Rasa – prasidėjo pandemija. Prasidėjo pandemija – prasidėjo ir mano vidinė stagnacija. Nebuvo nei noro, nei galimybių niekam. Bet santykiai buvo ir jie buvo įdomūs. Visiems.“
Laidos žiūrovė teiravosi, kokios Rasos savybės Petrą labiausiai sužavėjo.
„Man patinka gražios moterys, bet grožis turi derėti su elegancija, rafinuotumu ir stiliumi. Va tas turbūt ir sužavėjo, – atskleidė atlikėjas. – O manyje ją erzina mano sunkus charakteris, spontaniškumas, karštakošiškumas. Užsidegu kaip degtukas, bet greitai ir užgęstu. Šitos savybės, manau, lengvai išbalansuoja.“
Vėliau pokalbio metu Petras patikino, kad ateities plano kol kas nėra. Nei apie piršlybas, nei apie vestuves žinoma pora kol kas nesvarsto.
O dar praėjusių metų rugsėjį garsus vyras atsidūrė teisme. Buvo nurodyta, kad atlikėjas kaltinamas fizinio skausmo sukėlimu ar nežymiu sveikatos sutrikdymu. Kaip teigiama LR BK 140 str. 1 d., tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienų metų.
P. Daunys taip pat teisiamas už grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba už žmogaus terorizavimą, nurodoma LR BK 145 str. Tas, kas terorizavo žmogų grasindamas susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingai baugino žmogų naudodamas psichinę prievartą, baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų, nurodo straipsnio 2 d.
Remiantis LR BK 154 str., P. Daunys kaltinamas ir šmeižimu. Tas, kas šmeižė asmenį, neva šis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, arba per visuomenės informavimo priemonę ar spaudinyje, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų, rašoma straipsnio 2 d.
Kaip nukentėjusysis įvardintas buvęs R. Barauskaitės vyras, taip pat viena moteris, kuri yra galimai iš artimos Raimondo Arlausko aplinkos.
„Turbūt labai skaudu, kai turėjai stabilų gyvenimą, kuris truko 20 ar kiek metų. Ir staiga atsiranda kažkoks jaunas bičas, kuriam tu paskambinęs bandai kažką pasakyti, dalinai sugriauna tavo šeimos idilę. Vis tiek vaikai, bendras ūkis, statusas visuomenėje. Aš tai suprantu, bet kai žmonės pyksta ir tą pyktį bando išlieti ant kitų, man šiek tiek juokinga. Nei aš bijau, nei ką – žinau, kur einu, ką darau, su kuo darau. Nesijaučiu niekam padaręs kažką blogo. Kodėl aš tame teisme? Kai mane ar mano žmogų puola, aš kandu. Skiriantis būna negražių dalykų“, – pasakojo garsus vyras.
Visą pokalbį su atlikėju Petru Dauniu galite matyti laidoje „Nepatogūs klausimai“, jos vaizdo įrašą rasite straipsnio viršuje.
