„Po „Dangaus“ aš išskridau į Ameriką, po pusės metų grįžau į Lietuvą. Amerikoje bandžiau klijuoti santykius ir pamėgti Ameriką. Tuo metu ten buvau su lietuviu, jis turėjo žaliąją kortą, bandė man parodyti Ameriką, kokia ji faina. O aš dar būdama Lietuvoje sakiau, kad man nepatiks. Pabandžiau ir man nelabai patiko, nors mes buvome susižadėję tuo metu. Grįžau į Lietuvą, tuomet išvykau į Norvegiją pas brolį, – per kelerius gyvenimo metus vos prasidėjus pokalbiui keliais sakiniais perbėgo Augustė. – Ten įsimylėjau kitą vyrą, skridau į Ameriką gražinti žiedo, atsiprašyti, vėl grįžau į Norvegiją ir ten praleidau dvejus su puse metų. <...> Norvegijoje dirbau bare ir valytoja, draugavau su to paties klubo bosu. Jis buvo ne lietuvis. Į Ameriką negrįžau, nes įvyko darbinis romanas.“

Gyvendama užsienyje Augustė nesidomėjo, kas vyksta Lietuvoje. Tad grįžusi į gimtinę ir pirmą kartą išgirdusi Jazzu vardą, dainininkė suvokė, kad dabar šalies muzikos padangėje karaliauja nauji vardai.

„Tik tada suvokiau, kad per tuos bene trejus metus mane tikrai pamiršo. Tikrai buvo kam mane pakeisti – daug naujų prikeptų projektų, naujų žvaigždžių. Tada suvokiau, kad jeigu dar noriu ką nors su muzika daryti, reikės iš naujo. Pradėjau su miuziklu. Tai buvo vienintelis laikas gyvenime, kuomet jutau depresiją. Buvo labai daug repetuota, atiduota daug širdies, bet tas miuziklas buvo visiškas feilas, – sakė A. Vedrickaitė. – Per Naujuosius metus „Siemens“ arenoj per pertrauką išėjo koks trečdalis salės. O aš atlieku pagrindinį vaidmenį, viską vežu. Matau tai, matau, kiek klaidų su garsu, dingsta garsas, apšvietimo nėra, aš krentu nuo scenos. Bėgu persirengti, mano mikrofono neišjungia. Pamenu, grįžau namo, mano tėvai, krikšto tėvai buvo pakviesti į miuziklą, jie pas mane nakvojo. Išgėriau beveik butelį romo viena – aš net neįkaušau, sutvarkiau namus, išploviau indus. Tada atsikėliau ryte – ašaros, visa kita. Man skambina Jeronimas Milius, sako: „Na, kaip tu?“ Sakau, kad labai blogai. Jis: „O tu skaitei komentarus po išėjusiais straipsniais?“ Sakau – ne. Jis patarė man paskaityti. Tai buvo vien gražūs komentarai apie mane. Man taip atlėgo.“

Augustė Vedrickaitė

Minėtame miuzikle Augustės partneris buvo žinomas atlikėjas Egidijus Sipavičius. Moteris taip pat prisiminė linksmą istoriją, susijusią su šiuo scenos kolega.

„Keistas faktas. Mano vaiko močiutė ir aš esame pasibučiavusios su tuo pačiu vyru. Ji jaunystėje susitikinėjo su Sipavičiumi, o mes turėjome repetuoti bučinį. Man buvo labai nedrąsu. Tai buvo pirmas mano sceninis bučinys“, – juokėsi ir atsiminimu dalijosi dainininkė.

Šiltuoju metų laiku A. Vedrickaitė tikino turinti užtektinai koncertinės veiklos, visi savaitgaliai būna užimti. Laidos „Nepatogūs klausimai“ žiūrovas klausė, kur būna ketverių sūnus, kai ji koncertuoja.

„Išsiskyrus su vaiko tėčiu turėjome susitarimą, kad vaikas būna pas mane, savaitės dienomis aš leidžiu dirbti, gyventi gyvenimą, o savaitgaliais aš dirbu, ir vaiko tėtis man leidžia tai daryti. Mano darbas toks, jis žinojo, su kuo susilaukė vaiko. Dažniausiai laikosi savo žodžio. O jei negali, yra draugų, senelių“, – kalbėjo laidos pašnekovė.

Laidoje garsi moteris atskleidė, kad nors dirba daug, nėra materialistė ir pinigai jai nėra svarbiausias dalykas. Nepaisant to, Augustė pripažino, kad karantino metu buvo susimąsčiusi, ką galėtų veikti be muzikinės veiklos.

„Visiškai nesu materialistė. Atlikėjai dirba vasarą ir žiemą. Dar yra ruduo ir pavasaris. Tada leidžiam santaupas. Man reikia visą laiką turėti santaupų, nes nežinai, kaip bus. Viskas taip trapu. Pavyzdžiui, šiai vasarai jau turiu suplanuotų 20 koncertų. Gera tą žinoti, bet pernai apie atsirandančius koncertus sužinojau gegužės pradžioj. Matai sąskaitoj skaičius ir galvoji – ką dar gyvenime galėčiau veikti? Aš pradėjau tapyti paveikslus, juos pirko. Brangiausią esu pardavusi už 250 eurų“, – kalbėjo moteris.

Nors po realybės šou „Dangus“ praėjo jau 17 metų, Augustė dažnai sulaukia klausimų apie projektą, kuriame išgarsėjo. „Ko labiausiai nenori prisiminti iš „Dangaus“?“ – teiravosi dainininkės gerbėjas.

„Paranojos po „Dangaus“. Tuo metu aš studijavau, į „Dangų“ ėjau nieko nepranešusi universitetui. Aš nežinojau, kiek laiko būsiu. Bet prabuvau visus 3 mėnesius. Tada supratau, kad reikia imti akademines, bet jų neduoda šiaip sau – reikia pateisinamos priežasties. Tai ėjau pas psichiatrą pažymos. Sakiau, kad man toks jausmas, jog mane visą laiką stebi, – juokėsi Augustė. – Iš dalies nemelavau. Ten būdama nesuvokiau, kad mane kiekvieną dieną kas nors stebi. Paskui išeini į gatvę ir galvoji – ko visi spokso į mane?“

„Nepatogių klausimų“ viešnia išgirdo ir labai atvirą klausimą: „Ar tiesa, kad realybės šou „Dangus“ metu pasimylėjai su taip pat ten dalyvavusiu Vaidu Baumila?“. Atsakydama A. Vedrickaitė buvo itin atvira.

„Realybės šou metu – ne, – juokėsi Augustė. – Po realybės šou kažkiek bendravom, bet nedraugavom. Po dvejų metų vėl susitikome renginyje. Važiavom vienu liftu ir prisiminėm tuos laikus. Ir tik tuomet sužinojau, kad kažkam tai buvo naujos patirtys. Bet jis pirmas apie tai pradėjo kalbėti. Sakė, kad buvau jam pirma moteris.“

Augustė Vedrickaitė
Foto: TV3

Akylesni Augustės gerbėjai pastebės, kad jau kurį laiką dainininkė nebeslepia savo kūno ir nebesijaučia nepatogiai dėvėdama šortus ar marškinėlius trumpomis rankovėmis. Reta odos liga baltme moteris serga nuo vaikystės ir komfortiškai pasijuto tik visai neseniai.

„Mano galva man trukdė. Pati prisigalvojau, kad yra blogai. Iš tiesų gal ne iki galo pati. Paauglystėje bandėme ieškoti gydymo būdų su mama, važinėjom į Vilnių daryti tyrimų. Bet mama, nieko blogo nenorėdama, pasakė, kad jeigu bus reikalas, vėliau atrasiu priemonių, kaip tai paslėpti. Ir viskas. Tada buvo pasėta sėkla, kad tai reikia slėpti, – pasakojo A. Vedrickaitė. – Ir aš slėpiau 30 metų. Niekas nežinojo – tepiau įdegio kremą, tada skirtingų spalvų pudros, ant kojų – pėdkelnės, kartais – dvigubos. Buvo daug blogų demonų viduj, juos vėliau išgyvendinau. <...> Vieną kartą man tiesiog nusibodo. Vasarą karšta, noriu šortų, noriu suknelės, noriu bėgti ir maudytis ežere ir man neįdomu, kad kas nors mane matys.“

Augustės sūnui Arijui – ketveri. Nors moteris su vaiko tėčiu gyvena atskirai, Arijus laiką leidžia su abiem tėvais, tik skirtingomis savaitės dienomis.

„Aš kažkodėl jaučiuosi jam visada kažką skolinga. Norisi daugiau padaryti, daugiau duoti – ir nežinau, kodėl tas jausmas yra. Nenoriu, kad jis darželyje manęs liktų laukti paskutinis. Man tai pačiai būtų trauma. Gal aš tą pati esu patyrusi? Nežinau, – jautriai kalbėjo Augustė. – Jis visą dieną būna darželyje, pasiimu vakare, jis jau būna pavargęs. Mes turim tris valandas dar ką nors paveikti kartu. Jis dažnai nori tiesiog filmuką pažiūrėti ramiai. Kokybiško laiko nedaug turime. Savaitgaliais vaikas dažnai būna pas tėtį, nes aš dirbu. Todėl aš kartais pasiimu laisvą dieną savaitės vidury, nevedu į darželį ir skiriu dėmesį jam.“

Augustė Vedrickaitė

Sulaukusi jautraus žiūrovo klausimo apie tai, kada ji paskutinį kartą verkė, Augustė papasakojo istoriją, nutikusią visai neseniai.

„Nelabai seniai. Skambinau tėčiui, mes bendraujam ne per dažnai. Iš vaikystės labiau atsimenu savo mamą. Būdama 17-os jos netekau. Tada reikėjo pažindintis, bendrauti su tėčiu. Dabar, manau, mes jau visai pažįstami, tik tas vidinis emocinis jausmas, matyt, turėjo būti nuo mažens užaugintas. Bet kai būna labai blogai, paskambini. <...> Pamenu, atvežė vaiką po pabuvimo pas jo tėtį, ir vaikas su ašaromis sako: „Nenoriu pas mamą, noriu pas tėtį.“ Man čia buvo „peilis“. Bet aš suprantu tą mažą žmogų, nes mama neturi jam laiko. Tai tada ir prasprogo viskas bekalbant“, – prisiminė laidos „Nepatogūs klausimai“ pašnekovė.

Su vaiko tėčiu Marijumi moteris išsiskyrė, kai jųdviejų sūnui tebuvo 8 mėnesiai. Augustė tikino, kad skyrybos nebuvo lengvos, tačiau pasukus skirtingais keliais jai palengvėjo.

„Mes išsiskyrėme, nes mūsų požiūris į atsakomybę gyvenime, į viską skyrėsi. Aš nesu psichologė. Kai žmogus turi kokių nors neišspręstų dalykų... Aš bandžiau juos spręsti, bet turėjau spręsti ne aš, o kitas žmogus. Aš pati augau šeimoje, kurioje niekada nemačiau tėvų besibarančių. Pagarba, nuleistas tonas yra tokie baziniai dalykai, ir aš labai norėjau tai suteikti savo vaikui. Kai pradėjo santykiai byrėti, įtampa didėti, labai ilgą laiką bandžiau ieškoti būdų, kaip išsaugoti. Bet realiai jau trečią nėštumo mėnesį viskas mums ėmė slysti iš rankų, – pasakojo moteris. – Man šiandien irgi labai gaila, kad vaikas negali augti su mama ir tėčiu kartu.“

Besibaigiant „Nepatogiems klausimams“, Augustė išgirdo klausimą, ar šiuo metu puoselėja romantiškus santykius.

„Jeigu šito klausimo būtum paklausęs prieš du tris mėnesius, tai sakyčiau, kad ne. Ir labai ilgą laiką buvau viena. O dabar aš bandau klijuoti santykius. Yra žmogus, – paslaptingai kalbėjo Augustė. – Kai įpranti būti vienas, labai sunku paskui priimti kitą. <...> Šį kartą į santykį einu racionaliai ir ramiai. Jis yra pardavimo vadovas, labai ambicingas, logiškas, strategiškas. Aš – visiškai skirtingai.“

Visą pokalbį su Auguste Vedrickaite galite pamatyti vaizdo įraše, kurį rasite straipsnio viršuje.