„Labai baisu, bet pasakysiu vieną tokį dalyką – visa tai yra gyvenimas, o mirtis yra gyvenimo dalis. Ir galbūt kartais geriau mirti su garbe ir žinoti dėl ko, negu mirti be garbės, prisišiukšlinus, skausmuose, skurde ir nežinant, kodėl visa tai vyksta. O taip mirs Putinas“, – vos prasidėjus pokalbiui apie karą Ukrainoje kalbėjo laidos viešnia.

Moteris neslėpė, kad ją išties jaudina tragiška padėtis karo purtomoje šalyje, kur kankinami ir žudomi vaikai, tačiau pabrėžė, kad panašūs dalykai vyksta visą laiką ir visame pasaulyje.

„Mums dabar pasidarė visuotinai svarbu, tai mes labai susirūpinom. O kiek tokių vaikų apskritai gyvena Ukrainoj, Lietuvoj ir visam pasauly, kurie krūpčioja nuo to, kad tėvas parėjo namo ir užtrenkė duris, arba krūpčioja dėl to, kad motina tuoj pat juos dubasins. Ir tai vyksta nuolatos aplink“, – įsitikinusi žurnalistė.

E. Mildažytė įvertino ir, pasak jos, pernelyg didelį šiuolaikinių jaunų žmonių pilietiškumą, kurį vertina prieštaringai.

„Mane kartais stebina, kokie jauni žmonės yra jautrūs ir pilietiški. Bet kartais net per daug. Kartais atrodo, kad tai kišimasis į svetimą erdvę, kitas dalykas – kiekvieną kartą reikšti savo nuomonę bet kokiu klausimu... Aišku, tu ją gali turėti, bet kodėl reikia ją pareikšti? Be to, ji ryte gali būti vienokia, o vakare kitokia, nes per dieną gali labai daug atsitikti“, – tikino Edita.

Laidoje žurnalistė sulaukė klausimų ir apie laidą „Bėdų turgus“, kurią kūrė daug metų, bei atsakė, kodėl šiandien šio populiaraus projekto nebemato TV ekranų žiūrovai.

„Kiek kartų aš norėjau tą laidą baigti, nes manyje pačioje pradėjo atsirasti labai daug cinizmo. Atsiranda labai daug apnašų. Melas, kad žmogus gali būti visada vienodai jautrus. Yra tik tam tikros istorijos, kurios tave tikrai paliečia. Bet tu esi žmogus, kuris turi padaryti laidą iš dviejų arba trijų istorijų per savaitę, surasti tam tikrą kiekį pinigų, o tai yra pragaras, bei padaryti ją kokybišką ir žiūrimą. Kai ateidavo dirbti jaunas redaktorius, jis visada pirmą atlyginimą palikdavo ten, kur nuvažiuodavo filmuoti, paskui situacija lengvėdavo, o vėliau jis labai racionaliai galvodavo, kaip galima bendrais resursais pagelbėti tai šeimai be didžiulio asmeninio indėlio. Tu negali persirgti visom ligom, tu negali išmylėti viso pasaulio vaikų, negali padėti viso pasaulio neįgaliems, seniems, vienišiems. Tu gali pakeisti tiek, kiek gali. Ir geriausia yra keisti aplink save, – kalbėjo „Nepatogių klausimų“ viešnia. – Kodėl nutrūko „Bėdų turgus“? Kriterijus paprastas – jeigu tą laidą pati žiūrėčiau, tai aš ją darau. Bet jei pati jos nežiūrėčiau – nustoju daryti. Kai pradeda kilti klausimas, kaži kam labiau reikalinga, ar mes tiems žmonėms, ar tie žmonės mums, kad padarytume laidą, vadinasi, atėjo metas sustoti.“

Edita Mildažytė, nuotrauka iš knygos „Lyderiai“

Į žiūrovo klausimą, ar iš tiesų Edita prieš kurį laiką fotografavosi apsinuoginusi ir tos nuotraukos buvo išspausdintos leidinyje, moteris atsakė teigiamai.

„Tai nebuvo koks nors mano noras. Ta situacija man labai nemaloni, nes tai buvo pusiau apgaulė. Kai žmogus prieš mano valią tas nuotraukas publikavo, tai man buvo nemalonu ne pats faktas, nes man jos nei patiko, nei nepatiko, bet kodėl ant tų nuotraukų reikia uždėti rožinį viražą, kad atrodytum kaip paršelis?“ – šypsojosi Edita.

Laidoje „Nepatogūs klausimai“ nebuvo išvengta pokalbio ir apie nemalonų nutikimą, kuomet E. Mildažytė neblaivi prie vairo įkliuvo policijai. Jai nustatytas vidutinis 2,36 promilės girtumas, užtraukęs baudžiamąją atsakomybę.

„Nieko aš labai neveikiau, neturėjau niekur važiuoti iš sodybos. Mes prieš tai šventėm, aš laukiau, kol atvažiuos filmavimo grupė. Tai buvo visiškai man nebūdingas dalykas. Galiu atsakyti klausimu: ką jūs galite pasakyti, ką jūs veikėte iki tol, kol iššokote iš balkono, ir kaip jūs jautėtės, kai iš jo iššokote? Nu va taip. Nėra ką sakyti. Jeigu tu padarai durnystę ir nesąmonę, ką tu gali apie tai pasakyti? Nieko“, – kalbėjo E. Mildažytė.

Laidų vedėjai teismo sprendimu uždrausta vairuoti pusantrų metų. Teismas taip pat nusprendė iš jos į valstybės biudžetą išieškoti automobilio vertę atitinkančią sumą – 17 tūkst. 480 eurų.

„Man niekur nereikėjo nuvažiuoti. Aš neturiu atsakymų į tuos klausimus, – šyptelėjo ji. – Areštinėje nemiegojau. Mintys buvo sudėliotos labai aiškiai, labai aiškiai supratau, kas vyksta mano namuose ir portaluose, koks yra pasitenkinimas mano priešų. Bet aš supratau, kad neisiu ir nesikarsiu, kad ir kas būtų, nes aš esu tiesiog žmogus. Jeigu tu padarai klaidą, tai nereiškia, kad visą gyvenimą toje klaidoje turi ir likti. Aš ją pripažįstu, aš už ją atlieku bausmę, viešą ir finansinę, ir dar negaliu vairuoti. O areštinėje visiškai normaliai praleidau naktį. O nevalgiau dėl tos priežasties, kad prieš tai buvau ekskursijoje Lukiškių kalėjime, ten buvo labai fainas prižiūrėtojas, gidas, ir kažkaip pradėjom kalbėti apie valgymą. Sakė – nevalgykit kalėjime, nes tai ženklas, kad jūs ten sugrįšite. Tai aš dėl viso pikto nevalgiau.“

Pasak Editos, areštinėje ji puikiai suvokė, kas vyksta. Čia moteris sulaukė ir policininkų dėmesio – šie jai davė kelis patarimus.

„Policininkas, mane atvežęs į areštinę, paskui sakė: žinote, man įprastai nebūna gaila žmonių, kuriuos aš pagaunu išgėrusius prie vairo, bet jūsų man tikrai gaila. Tai buvo pats didžiausias komplimentas tuo požiūriu, kad šitoj situacijoj aš sugebėjau likti žmogiška ir, matyt, užtektinai mandagi. Tikrai nesididžiuoju, nemanau, kad tai yra pagirtina, nemanau, kad tai yra didis mano gyvenimo žygdarbis, bet negalvoju, kad tai yra mirtis, – tikino žinoma moteris. – Aš labai aiškiai supratau, kas vyksta. Pirmiausia pagalvojau, kad turiu atsiprašyti žmonių, savo darbdavių. Pirmas dalykas, ką padariau, kai atgavau telefoną, parašiau ir paskambinau jiems. O paskui parašiau laišką visuomenei su atsiprašymo tekstu. Dar buvau pagalvojusi, kad gal man reikia išeiti pas lauke laukiančius žurnalistus [šalia areštinės – aut. past.] ir pasakyti, kad apgailestauju, bet neleido patys pareigūnai. Sakau – kodėl? Esu pakankamai atviras žmogus. Jie sako: žinot, mes esam iš dalies teisininkai. Ir kai nėra medžiagos, tai jos ir nėra. O kai yra medžiaga, tai ji yra. Pasakysiu, kad tas patarimas labai protingas, nes dabar tos mano nuotraukos būtų tiražuojamos iš peties.“

Tiesa, dabar Edita jaučiasi gerai. Pasak žurnalistės, ji pakenkė tik pačiai sau, tad prieš visuomenę, tikino, atgailauti neturinti.

„Aš neužsiimu savigrauža tais atvejais, kai nieko negaliu pakeisti. Kai gali pakeisti, tai imi ir pakeiti. Išgyventi dėl dalykų, kurie yra nepakeičiami... Viskas, taip yra, tai yra padaryta. Tai tas pats, kaip apverkti sugriuvusį namą, kad jis sugriuvęs. Arba statai naują, arba sėdi ir raudi ant griuvėsių. Pasidariau išvadas, supratau, kad šito aš nepakeisiu, kad nieko nenužudžiau, nieko labai baisaus neatsitiko. Jei aš kam nors pakenkiau, tai pačiai sau, bet niekam daugiau. Kaip ir neturiu prieš ką labai atgailauti, o išvadas padariau“, – kalbėjo E. Mildažytė.

Vilniuje girta prie automobilio vairo sustabdyta Edita Mildažytė

Žurnalistė sulaukė klausimų ir apie mylimąjį Saulių Pilinkų. „Ar meilė brandesniame amžiuje tokia pat aistringa kaip ir jaunystėje?“ – klausė laidos žiūrovai.

„Be jokios abejonės, jausmai neturi amžiaus. <...>. Aš pati savo aplinkoje mačiau labai nelygios meilės atvejų, kai moteris yra žymiai vyresnė už vaikiną. Ir atsimenu, kaip jis išdidžiai eidavo per kiemą šalia tos moters, kuri, mano akimis, buvo niekuo neypatinga. Manau, svarbu, kad meilė apskritai būtų gyvenime. Jūsų kartos didžioji problema yra ta, kad bijot skausmo, nes bet kokia gelmė yra skausmas, bet kokie jausmai yra rizika, čia sėkmė nebūtinai tau šypsosi. Bet jeigu nebandysi, niekada nieko ir nesužinosi, – šypsojosi Edita Mildažytė ir čia pat atsakė ir į klausimą, ar šiuo metu yra įsimylėjus. – Aš visada įsimylėjusi. Su Sauliumi yra greičiau draugystė, bet tokia rimta. Tačiau kai jis atsiduria reanimacijoje, nes jam eilinis infarktas, tada pagalvoju, kad turbūt meilė. Kuo toliau gyveni, tuo aiškiau darosi, kad rytoj jam, užporyt man – niekas jau nieko nebestebina.“

Edita Mildažytė ir Saulius Pilinkus / Foto: Paulius Peleckis / Fotobankas

Ėmus kalbėti apie LGBT+ bendruomenę Lietuvoje bei jos teises, Edita išsakė savo nuomonę šiuo klausimu.

„Nei palaikau, nei nepalaikau. Turiu galybę draugų homoseksualų, turiu draugių lesbiečių, kurios augina vaikus arba neturi jų. Vienos jų gyvena viena su kita, kitos gyvena su vyrais, kuriuos visą gyvenimą apgaudinėja. Man atrodo, kad tai yra tiesiog žmonės. Aš nematau jokios skirties, – kalbėjo TV laidų vedėja. – Tų žmonių visada buvo, tik gal nereikia iškelti jų poreikių aukščiau už visuomenę. Jeigu jų yra 10 ar 5 procentai, tai jie domina visuomenę tiek pat, kiek kokie nors veganai.“

Neišvengta temos ir apie skandalu tapusį interviu. Šių metų sausio 6-ąją portale lrt.lt pasirodžiusi Editos Mildažytės laida „Svečiuose pas Editą“ neliko nepastebėta. Žurnalistės pokalbį su aktore, rašytoja, platformos „Nebegėda“ įkūrėja Beata Tiškevič stebėję žiūrovai neslėpė pasipiktinimo – pasak gausių komentatorių atsiliepimų socialiniuose tinkluose bei kitose platformose, Edita interviu metu uždavinėjo nemalonius klausimus, kalbėjo neprofesionaliai, užgauliai, nebuvo tinkamai pasiruošusi.

Pasiteiravus, kaip žurnalistė jautėsi po šios laidos, ji tikino mananti, kad siužetas buvo išties nepavykęs.

„Niekaip aš nesijaučiau. Visų pirma, Beata nė į vieną klausimą neatsakė normaliai. Aš apeinu ratą – vienaip paklausiu, apeinu kitą – kitaip paklausiu. Jei būtų pasakiusi man, kad, pavyzdžiui, jai pasipiršo vaikinas, būčiau jos paklausus, bet man to nesakė, tai iš kur aš galiu žinoti? Mes einam per kiemą, aš klausiu, kodėl tavo koja sužalota, ji sako – skutau kojas. Tai aš ir teiraujuosi – jeigu ji feministė, kodėl skuta kojas. Iš to padaroma baisi istorija. Pasirodo, kad baisiai neetiška klausti, ir iš kokios ji šeimos, – stebėjosi Edita. – Kitas dalykas, aš nemaniau, kad tas siužetas yra pavykęs, galvojau jo nerodyti. Bet per Naujuosius metus išvažiavau į Stambulą ir išsijungiau telefoną. O chebra sumontavo ir įdėjo. Telikas praleido, nes niekam neatrodė, kad ten kas nors baisaus.“

Pasak garsios didžiulę darbo patirtį turinčios laidų vedėjos, B. Tiškevič galėjo būti atviresnė ir pasakyti, kad, pavyzdžiui, nenorinti kalbėti viena ar kita tema.

„Nei man nuo to interviu geriau, nei man blogiau. Jo galėjo nebūti ir man visiškai tas pats. Nuo įrašo iki transliacijos praėjo keturi mėnesiai. Ji turėjo mano telefono numerį, turėjo redaktorės telefono numerį, buvo galima paskambinti. Galų gale paties interviu metu buvo galima pasakyti, kad nepatinka ir nekalbės, – tikino laidos viešnia. – Yra paprastas dalykas. Paimkime bet ką. Aš jau nekalbu, kad visi yra krepšinio varžybų ekspertai, bet tai gali būti bet kokia teisinė situacija, eismo situacija, bet kokia, ir leisk visuomenei nuteisti. Tai ar įsivaizduoji, su kokiu entuziazmu, pasiraitoję rankoves, jie tai padarys? Nors nei rūpi, nei labai palaiko kurią nors pusę.“

„Kaip jaučiatės žemindama savo pašnekovus?“ – nuskambėjo dar vienas žiūrovo klausimas.

„Aš tikrai jų nežeminu ir niekada nežeminau. Neįmanoma pažeminti žmogaus, kuris nesijaučia pažemintas. Čia yra vidinių nuostatų klausimas ir kur čia kas pažemintas. Jeigu tu nesugebi atsakyti nė į vieną klausimą, tai aš nežinau, ar čia yra pažeminimas“, – kalbėjo Edita.

Edita Mildažytė /Foto: J. Stacevičius, LRT

Skandalu tapusioje laidoje ne kartą buvo kalbama apie feminizmą. Šio klausimo sulaukė ir E. Mildažytė – jos buvo pasiteirauta, ką mananti apie feminizmą.

„Aš manau, kad feminizmas yra reikalingas ir reikšmingas tose situacijose, kai jis yra reikalingas ir reikšmingas. Tai delikatus klausimas. Aišku, aš nekalbu apie balsavimą, lygiateisiškumą ir taip toliau. Dabar gyvendama Lietuvoj niekada nesijaučiau nei diskriminuojama, nei kad pažeidžiamos mano teisės. Yra šalių, kur tikrai reikia kovoti už moterų teises, ir tai nebūtinai Afganistanas, nebūtinai net Indija, kur nuotakos vis dar deginamos kartu su savo vyrais. Tai yra ir vidurinė Azija, čia pat – Tadžikistanas, Uzbekistanas. Ten yra tikrai rimtų problemų. <...>. Apie feminizmą esu kuo geriausios nuomonės ir manau, kad moterys turi lygiai tiek pat smegenų kaip ir vyrai, turi lygiai tokias pat teises ir viskas yra labai gerai. Tik negalvoju, kad tai yra šventa karvė, apie kurią negalima kalbėti, kurios negalima kritikuoti.“

Žurnalistė atsakė ir į klausimą, kada paskutinį kartą vartojo alkoholį.

„Per Naujuosius metus. Nutariau, kad nevartosiu alkoholio. Iš pradžių galvojau, kad vartosiu, o paskui pagalvojau – kam man viso to reikia? Bet tai nėra mano koks nors galutinis apsisprendimas, kad jo niekada nevartosiu“, – pokalbį baigė „Nepatogių klausimų“ viešnia Edita Mildažytė.

Visą pokalbį su žurnaliste Edita Mildažyte galite pamatyti laidoje „Nepatogūs klausimai“, kurios vaizdo įrašą rasite straipsnio viršuje.