„Pagaliau, kažkada turėjo išlįsti šitas klausimas (juokėsi.). Mes nesistengiame specialiai pasislėpti. Tiesiog gal šios temos per daug neeskaluojame.

Kalbant apie mudviejų pažintį, žinote, kaip šiais laikais per tuos feisbukus – maigai maigai ir primaigai. Ji mane pridėjo prie draugų, tačiau reikalą užvėliau aš. Žodžiu, susipažinome bendromis jėgomis. Džiaugiuosi.

Karantinas buvo jau pasibaigęs, bet veiklų vis tiek dar buvo šiek tiek mažiau. Tai neįvyko greitai, bendravome po truputėlį. Neslėpsiu, imtis iniciatyvos buvo mano atsakomybė. Vienu metu bendravome atsargiai, po truputėlį, o į vasaros galą ėmiausi iniciatyvos ir progresavome. Dabar jau tikrai daug laiko praleidžiame kartu“, – pasakojo Rolando Mackevičiaus svečias.

Kartu Gabrielė ir Vaidotas – jau apie pusmetį.

„Ji graži ir protinga. Ši kombinacija ne dažnai eina drauge. Sakyčiau, kad antroji savybė man net svarbesnė, nes tas grožio impulsas ateina ir praeina, o paskui tau su tuo žmogumi reikia kalbėtis ir surasti bendrų temų. Manau, kad per kokį pusmetį paaiškėja, ar randi tų bendrų temų ar ne.

<…> Dabar jaučiuosi gerai. Mano ritme, kuriame – daug pasiruošimo lenktynėms, netrūksta streso. Todėl man smagu, kai grįžęs namo randu užtikrintumą bei ramybę. Turiu tą oazę ir tai yra kertinis taškas. O susišlifavimui ir pasitikrinimui reikia laiko. Žingsnis po žingsnio“, – kalbėjo V. Žala.

Vaidotas Žala, Gabrielė Martirosian

Netrukus pora ketina vykti atostogų į Tailandą. „Labai jau reikia galvą išsivalyti – uždaryti telefoną į stalčių. Tai ypač svarbu, kad turėtum energijos judėti į priekį“, – laidoje pasakojo V. Žala.

Na, o dar visai neseniai vienoje gyvenimo būdo laidoje žinomas vyras pasakojo apie buvusią mylimąją Giedrę, su kuria susipažino „Tinder“ programėlėje.

„Gyvenimas keičiasi. Vieni santykiai baigėsi, kiti – prasidėjo. Visiškai natūralus procesas. Nei aš specialiai stengiausi, nei dėliojau. Viskas eina ir praeina. Negalvoju, kad reikėtų viešai skalbti šią temą. Taip, karantinas buvo įdomus periodas, tačiau aš nebūtinai jį suriščiau su skyrybų priežastimi. Nutiko, kaip nutiko. Visas nueitas periodas ir įspūdžiai taip pat padarė savo. Nieko nesigailiu“, – kalbėjo pašnekovas.

Jis patikino, kad skyrybos su buvusiąja niekuo nesusijusios su simpatija G. Martirosian.

„Tikrai ne, buvo maždaug metų pertrauka. Buvo periodas, kai buvau vienas ir niekam neįsipareigojęs. Turbūt vienas ilgesnių periodų. Nes anksčiau visada būdavau santykiuose. O dabar tiesiog norėjau pasitikrinti savo prioritetus. Supratau, kad vienam – sudėtinga. Tiek lenktynėse, tiek gyvenime reikia antrojo piloto. Kitaip – liūdna“, – atviravo V. Žala.

Pašnekovas, paklaustas, ar jau sakė Gabrielei ją mylįs, neslėpė: „Taip, buvo toks elementas. Mudu abu apsikeitėme epitetais“.

Nepaisant šiltų jausmų, anot lenktynininko, jis dar nebuvo sulaukęs Gabrielės nurodymų trasoje elgtis atsargiau.

„Ji žino, kad jeigu bus tokių nurodymų, būsiu piktas. Kiekvieną lenktynių dieną prisiduodu, palaikome bendravimo pulsą. Ir tai yra labai smagu.

Bet, jeigu grįžęs po lenktynių, nevalgęs, patyręs daug streso ir visiškai be jėgų dar sulaukčiau klausimo, kodėl nepaskambinau, jau būtų peržengta riba. Tada gali būti piktas“, – kalbėjo V. Žala.

Vaidotas Žala

Žinomas vyras įvertino mylimosios vairavimo įgūdžius. „Buvome nuvažiavę į vieną slalomo treniruotę – jai sekėsi gerai. Buvau net nustebęs, kad supranta ir gaudosi. Dažniausiai, kai sėdžiu šalia kito vairuotojo, jaučiuosi nekomfortiškai, kadangi matau, kaip ten viską kitaip daro. Norisi parodyti savaip. Bet Gabrielei vairuoti sekasi gerai“, – patikino profesionalus vairuotojas.

Lenktynės Dakare – ne kiekvieno kišenei

V. Žala neslepia – išvyka į Dakarą šiemet kainavo ne mažiau 500 tūkst. eurų.

„Automobilį įsigijome lizingu, tad už jį mokame kas mėnesį. Tačiau nemažai kainuoja startiniai mokesčiai, siekiantys apie 100 tūkst. Dar reikia pridėti lizingo sąnaudas, aptarnavimą, dalis, padangas, kurą ir t.t. Na, jeigu nori aukštame lygyje važiuoti, turi turėti gerą komplektaciją“, - patikino lenktynininkas.

Kitais metais lygį V. Žalos komanda planuoja tik kelti. „Planuojame augimą. Jeigu užstringi kažkuriame lygyje ir nebelieka ambicijos – na, kam tą daryti? Dakaras yra toks projektas: dvi savaites šiek tiek kankiniesi dykumoje, nors gali tik kokią penktą dieną „pramušti“. Tai kam man to reikia? Juk galėčiau namie ant fotelio sėdėti ir žiūrėti, kaip kiti lenktyniauja. Reikia turėti vidinės motyvacijos. Dabar kaip tik išgyvenu tą auksinį laiką, kai motyvacijos netrūksta“, – kalbėjo V. Žala.

Paklaustas, ką veiktų, jeigu nelenktyniautų Dakare, V. Žala išliko ištikimas automobilių sportui.

„Tikriausiai vis tiek lenktyniaučiau. Tik yra lengvesnių lenktynių, sakykime, klasikinis ralis. Aš dešimtmetį dalyvauju ralio čempionate. Atvažiuoji, viena-dvi dienos ir viskas. Vakare tavęs laukia dušas, maistas, pakenčiamas oras. Vasarą išvis šilta. Jautiesi kaip gėlytė. O čia ari dvi savaites“, – kalbėjo pašnekovas.

Laidoje V. Žala sulaukė ir itin nepatogaus klausimo – kur lenktynininkai tuštinasi, kai tenka skubėti trasoje?

„Kartą esu įkliuvęs, kai prieš pradėdamas važiuoti gurkštelėjau šiek tiek per daug vandens. Pravažiavau 50 km ir pradėjo pramušinėti, o likę buvo dar 300 km. Bet kiekviena minutė – auksinė, todėl stoti negali. Na, tada važiuoji ir laikaisi... nelengva. Sunkūs tie kilometrai.

Yra buvę atvejų, kai važiuoju ir galvoju, kada aš tą ratą pramušiu. Nes pirma ne jį keisčiau, o užsiimčiau savo reikalais (juokiasi.). Aišku, paskui pripranti. Kuo didesnė temperatūra – tuo lengviau, nes tada daugiau išprakaituoji. Tad išmoksti gerti mažais gurkšniukais – tiek, kiek išprakaituoji. Esu girdėjęs gandų, kad kažkas movėsi sauskelnes ar ant sėdynės „varė“, bet ne... čia ne opcija“, – juokėsi V. Žala.

Na, o paprašytas išvardyti 5 geriausius lenktynių sporto dalyvius nuo geriausio iki blogiausio, V. Žala tokiai užduočiai nesiryžo.

„Turiu vieną taisyklę: apie kolegas tik gerai arba nieko. Visi mes daug pastangų įdedame, visi labai įžeidūs. Kažkur kažką leptelk, tai atsimins dar 7 metus. Todėl aš labai to vengiu. Vis tiek bendroje stovykloje gyvename, paskui dar kažko į sriubą įbers“, – juokavo lenktynininkas.

V. Žala be sporto dar užsiima ir verslu. Yra atidaręs piceriją. Nors sako, kad šis prieš penkerius metus gimęs projektas – pelningas, neslepia, kad siekiant uždirbti kaip tikram verslininkui, reikėtų atidaryti bent penkias tokias vieteles.

„Iš ralio irgi jau pradėjau uždirbti. Supratau, kad ten atiduodu visą savo laiką. Man daug ir nereikia. Svarbiausia leisti sau pavalgyti, pailsėti ir prieš bei po Dakaro leisti sau išvykti atostogų“, – kalbėjo V. Žala.

Paklaustas, ar turi ir kitą planą, kurį įgyvendintų pasibaigus lenktynininko karjerai, pašnekovas patikino dar neketinantis išeiti į pensiją.

„Pagrindinė lenktynininko kūno dalis – stuburas. Jeigu stuburas pabiro – viskas. O važiuojant, juntant dažnas vibracijas, jis tikrai kenčia.

Tačiau šiame sporte amžiaus limitas yra didesnis nei kituose. Dakaro lyderiams - apie 50-60 metų. Taigi, rezervo dar turiu. Tai yra sportas, kur ne tik brutalus greitis, bet ir patirtis duoda pliusų. Ar sugebėsiu iki tokio amžiaus nesubyrėsiu, nežinau.

Nesu didelis atletas, tačiau formą stengiuosi palaikyti. Kadangi tai yra vienintelis būdas išlaikyti koncentraciją kuo ilgesnį laiko tarpą“, – patikino V. Žala.

Lenktynininkas sako turintis dar vieną svarbią taisyklę – niekada nesėda prie vairo išgėręs.

„Visuomenės pakantumas tokiems vairuotojams per pastarąjį dešimtmetį ženkliai pasikeitė. Kadangi mes dirbame su partneriais, kuriems tai irgi padarytų svarbią įtaką, nėra net minties išgėrus sėsti prie vairo. Jau nekalbant apie tai, kad išgėrus blogėja koncentracija – kad ir koks geras vairuotojas esi, vis tiek nesugebėsi sukontroliuoti situacijos“, – paaiškino vyras.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)