„Daug kas mano, kad aš darau žurnalistinius tyrimus, ir mėgina mane su kuo nors palyginti. Ne, aš nedarau žurnalistinių tyrimų, nelyginkite manęs su niekuo – aš tiesiog dalinuosi savo nuomone. Turiu man padedančių žurnalistų, bet tik tam, kad susirinkčiau reikiamą informaciją. Kuo mano reportažai skiriasi nuo kitų? Jeigu kas nors tiesiog pristato faktus, aš tuos faktus įvertinu – įžvelgiu, kas už jų, mano nuomone, slepiasi. Galima būtų kažką keisti. Aš manau, kad žmonėms tai atsibos. Jau dabar po truputėlį atsibosta, jaučiu tai. Tad gali būti, kad po metų viskas bus kitaip“, – patikino pašnekovas.

Opias žaizdas atveriantis S. Malinauskas, paklaustas, apie ką savo vaizdo reportažuose baimintųsi kalbėti, patikino, kad tokio žmogaus nėra. Tačiau yra temų, kurias jis norėtų palikti nuošalyje.

„Vieną temą man visada primena – Saulius Skvernelis, bet aš tiek esu apie jį kalbėjęs, kad nežinau, ką dar galėčiau pasakyti. Yra temų, kurias narpliodamas aš labai „pjausčiausi“, ir pastebėjau, kad dėl to daug žmonių paliko mano kanalą. Pavyzdžiui, bažnyčia. Žmonės labai jautriai į tai žiūri ir tu gali labai greitai suskaldyti visuomenę. Sakykime, holokaustas – irgi yra tema, kurią bekapstydamas supranti, kad sakydamas savo nuomonę gali pasirodyti labai nekompetentingas. Tokių dalykų aš vengiu. Na, o kalbant apie asmenis, nėra nė vieno žmogaus, kuris man keltų baimę“, – patikino pašnekovas.

Sulaukus pastebėjimų, kad savo vaizdo reportažuose „kandžioja mažas žuveles“, o ne iš tiesų dideles, pavojingas asmenybes, S. Malinauskui iškilo klausimas: „Kas yra didelės žuvys Lietuvoje?“

„Bent jau mano akiratyje buvo žmonių, kurie tikrai labai daug uždirba. Daug klausimų susiję su Šviniaus tema. Kadangi jis – jau buvęs kriminalinio pasaulio atstovas, suprantu, kodėl žmonės visada asocijuoja. Aš sutinku. Man šita tema dabar yra likusi tik prie teisminių procesų. Žiūrėsime, kuo pasibaigs kiti procesai, apie kuriuos aš dabar detaliai negaliu kalbėti, nes bendrauju ir su teisėsauga, dalinuosi informacija. Praėjusią savaitę civilinėje Šviniaus byloje pagrindinis advokato prašymas buvo leisti jiems gauti visą informaciją iš teisėsaugos institucijų, į kurias aš esu kreipęsis ir bendravęs.

Aš suprantu, kad yra galingesnių ir įtakingesnių žmonių, apie kuriuos reikia kalbėti. Yra nešvarių politikų. Tik tiek, kad apie juos ir taip nemažai kalbama. Tad klausimas, ar tai tikrai verta didelio dėmesio. Man daug kas rašo apie įvairias sąmokslo teorijas, prisimena didelius projektus. Bet apie juos tiek daug kalbėta...“ – sakė S. Malinauskas.

Arūnas Pukelis

Nors aštrialiežuvis pašnekovas savo reportažuose drąsiai gilinasi į opias visuomenės temas, svarbu ir tai, ką jam savo darbu pavyksta pakeisti. Pašnekovas užsiminė apie keletą atvejų, susijusių su žinomais žmonėmis. Tarp jų – kriptovaliutomis užsiimantis Paulius Aršauskas, kuriam dėl sukčiavimo buvo pareikšti FNTT kaltinimai. Prie to prisidėjęs S. Malinauskas paminėjo, kad „tyrimas juda į priekį“.

Taip pat nebuvo pamiršta ir tema apie JAV, Majamyje, gyvenantį lietuvį vaizdo tinklaraštininką Darių Overlingą, pareiškusį, kad „medikai yra nusikaltėliai, kuriuos reikėtų išrikiuoti prie sienos ir sušaudyti iš kulkosvaidžio“. Taip pat patikinusį, kad į kalėjimą jis neva yra uždaręs ne vieną policijos pareigūną, ir nusprendusį pagrasinti bei „vištgaidžiu“ išvadinti žinomą šalies komiką Mantą Bartusevičių. S. Malinausko kantrybė trūko, kai šis vyriškis savo sekėjams pateikė įtartiną pasiūlymą – atvykti į Majamį, kuriame jų lauktų „visiškai nemokamas“ poilsis. Reikėtų sumokėti tik už jo kaučingą, kainuojantį ir 1000, ir 5000 tūkst. eurų.

„Tai yra žmogus, kuris ragina daryti kriminalinius nusikaltimus“, – savo vaizdo reportaže kalbėjo S. Malinauskas ir patarė šį verslininką „apeiti ratu“.

„Mano žiniomis, dabar, kai mes kalbame, jam yra skirta rekordinė 93 tūkst. eurų bauda už žmonių apgaudinėjimą ir sukčiavimą“, – laidoje „Nepatogūs klausimai“ prasitarė S. Malinauskas.

„Yra daugybė pavyzdžių, – užsiminė ir apie Aplinkos apsaugos departamento vadovės Olgos Vėbrienės, kuri buvo atleista iš darbo, atvejį. – Mes ją giname teisminiame procese. Tad viskas nesibaigia tik kalbomis.“

Apie uždarbį – atvirai

Populiarius vaizdo reportažus kuriantis S. Malinauskas, prisipažinęs, kad veiklą pradėjo neturėdamas darbo ir pragyvendamas iš bedarbio pašalpos, šiandien uždirba nemenkas sumas – jo vaizdo įrašai iš patreonais vadinamų rėmėjų kas mėnesį pritraukia apie 25 tūkst. eurų įplaukų. Tiesa, sumokėjus visus mokesčius ir išmokėjus algas aštuoniems kartu dirbti prisijungusiems kolegoms, Skirmantui lieka apie 2 tūkst. eurų.

„Tiek pat, kiek uždirbau dirbdamas premjero patarėju. Tai yra mano reali alga. Visiems buvo labai keista. Su manimi dabar dirba aštuoni žmonės, gaunantys sutartą mėnesinį uždarbį. <...>. Kai tai paskaičiuoji, nėra tie pinigai tokie „kosminiai“. Buvo galima to nedaryti ir likti vienam, tačiau aš nusprendžiau, kad tai būtų pavojinga ir ne tiek efektyvu. <...>. Mūsų darbuotojai uždirba tarp 2–3 tūkst. Tačiau jie irgi sumoka mokesčius“, – atviravo S. Malinauskas.

Skirmantas Malinauskas
Foto: DELFI / Josvydas Elinskas

Laidos vedėjui pasiteiravus, ar negaila išdalyti uždirbtus pinigus darbuotojų algoms, užuot įsigijus sodybą ar kitą brangų pirkinį, S. Malinauskas atkirto: „Baisu, kad tą sodybą labai greitai sudegintų, – yra, kas tai daro profesionaliai.“

„Nepirkau nei automobilių, nei kažko kito. <...>. Gyvybė yra kitas dalykas. Jeigu būtų įvykdytas nusikaltimas, visi supranta, kokio lygio rezonansas kiltų. Tuomet būtų reikalas visuomenei parodyti, kad institucijos kontroliuoja padėtį. Bet tokie dalykai, kai tavo turtas sudega, apgadinamas automobilis... – kalbėjo S. Malinauskas ir, paklaustas, ar sulaukė signalų apie galimus pavojus, papasakojo apie tai plačiau. – Per daug didelis viešumas šiuo metu. Aš puikiai žinau, kad apie tai kalbama net ir tame pačiame kriminaliniame pasaulyje. Mano šaltiniai yra žmonės iš kriminalinio pasaulio, bausti, gana įtakingi asmenys. Jie man rodo ir gali parodyti telefoninius pokalbius apie tai, kas vyksta. Mane gelbėja tai, kad aš nesu dar pakankamai „užkabinęs“ kriminalinio pasaulio. Na, o Švinius, ypač po mano epizodo, kuriame atskleidžiama, kad jis yra informatorius, bendraujantis su Vokietijos teisėsauga, nusikaltėlių akyse jau nėra autoritetas. Jiems suprantama, kad su juo leistis į kokius nors reikalus pavojinga, nes arba ta informacija pasieks teisėsaugos institucijas, arba jis pats juos kada nors išduos.“

Dėl Skirmanto veiklos ir žinomumo, anot jo, jau nukentėjo ir jo šeimos nariai, kai dėl pateiktos informacijos buvo grasinama paviešinti išgalvotų faktų apie jo artimuosius, kurie yra privatūs asmenys.

„Jeigu paliestų mano šeimą, manau, tiek mane, tiek teisėsaugą dar labiau motyvuotų išsiaiškinti. Nematau čia didelės logikos. Manau, mano šeima yra pakankamai saugi. Nedramatizuoju, viskas bus gerai. Be to, mano artimieji kenčia jau dabar. Kai prasidėjo sąmokslo teorijų kūrėjų ir Kremliaus trolių puolimas per įvairius interneto kanalus, jie juk ne mane užpuolė, jie užpuolė mano mirusią močiutę, mirusį senelį, mano mamą, kurią pradėjo vadinti komuniste. Nors ji buvo Sąjūdžio steigiamojo suvažiavimo delegatė, niekada gyvenime nepriklausiusi jokioms partijoms. Mama man kartą skambina, sako: „Mano vienintelis prašymas – tu į tai nesivelk, aš nenoriu, kad tu imtumeis kokių nors teisinių veiksmų. Aš esu senjorė, pensininkė. Suprantu tavo darbą, bet tu nesivelk su tais padugnėmis į ginčus.“

Skirmantas Malinauskas, Saulius Skvernelis

Kvietė į Seimą

S. Skvernelio patarėju dirbęs S. Malinauskas laidoje pabrėžė, kad iš šių pareigų jis nebuvo atleistas, atvirkščiai, buvęs premjeras ragino jį pasilikti. Vis dėlto jis nusprendęs keisti veiklos kryptį ir net paskui atsisakęs pasiūlymo kandidatuoti į Seimo nario kėdę.

„Aš turėjau pasiūlymą eiti į Seimą. Kai dirbau Vyriausybėje, mano reitingas buvo aukštas, nežinau, koks jis būtų dabar. Tačiau mano pozicija yra paprasta: į Seimą gali eiti tik su didele komanda žmonių, kuriais pasitiki ir kartu gali kažką bandyti pakeisti. Tačiau ne visi suvokia, kad ne Seimas, o ministrai yra esmė. Ministrų kandidatūros labai svarbios, jie gauna visą valdžią – jų rankose yra policija, savivalda ir t. t. Tačiau jie ateina, pradeda tvarkytis ir, kai tik ruošiasi priimti radikalesnį sprendimą, yra sudaužomi, pradeda bijoti išvis ką nors daryti. Ir tuomet jiems tenka tiesiog prasėdėti savo kėdėje ketverius metus, gaunant atlyginimą, o palikus darbo vietą į CV įsirašyti „buvau ministras“.

Na, o prezidentas. Tu įsivaizduoji, ką reiškia prezidentas? <...>. Jis turi galimybę kalbėti su visomis institucijomis, teirautis apie rezonansines bylas ir daug kitų įvairių klausimų. Galėtų tiek daug visko daryti. Galų gale, kaip moralinis autoritetas – eiti, padėti. Galbūt net savanoriauti pandemijos metu – apsivilkti skafandrą ir eiti atlikti procedūrų. Kaip tai būtų stipru, ar ne? Bet ne, užtenka prie vėliavos pakalbėti. Vis dėlto jaučiu, kad prie to mes prieisim. Čia yra šiek tiek kartų ir neformalaus požiūrio į politiką klausimas“, – svarstė S. Malinauskas.

Santykiai su šeima

Įvairių darbo pasiūlymų po to, kai paliko Seimo rūmus, sulaukęs S. Malinauskas prakalbo ir apie savo žmonos, dirbančios valstybinėje tarnyboje, reakcijas į jo karjeros kalnelius, charakterį ir sprendimą kurti „Youtube“ kanalą.

„Aš turiu atsiprašyti savo žmonos, nes visą gyvenimą viskas „ant jos“: vaikai, buitis ir t. t. Mes jau gana seniai kartu nepusryčiaujame. Galbūt tik savaitgaliais. Dažniausiai aš pabundu vėliau nei mano žmona su vaikais, nes žymiai vėliau einu miegoti. Tuomet ryte atsikėlęs pasisveikinu, pabučiuoju, pasidarau kavos, pasiimu kruasaną ir einu žiūrėti, ką man reikės daryti toliau. Mano žmona nėra labai laiminga dėl to, tačiau ji žino, kad, kai aš priimu sprendimus, mane labai sunku perkalbėti. Tad mes nekonfliktuojame.

Pavyzdžiui, ji nenorėjo, kad aš mesčiau žurnalisto profesiją ir eičiau dirbti į Vyriausybę. Tačiau man atrodė, kad būtų įdomu pabandyti. Be to, gerai sutariau su Sauliumi Skverneliu ir supratau, kad tokių šansų daugiau galbūt nebūtų buvę. O kai Aurelijus Veryga atleido mane iš visuomenės informavimo grupės, žmona sakė: „Na va, ką darome toliau?“ Santaupų praktiškai nebuvo, bet buvo paskola. Ir vis dėlto mano žmona, kuri šiaip nėra labai valdinga, sakė, kad džiaugiasi, jog aš nebe Vyriausybėje. <...>. Paskui, kai jai pranešiau, kad noriu dirbti „Youtube“, ji perklausė, ar aš nejuokauju. Gaudavau įvairių pasiūlymų, kuriuos mano žmona ragino priimti, kad būtų ramiau ir saugiau. Tačiau aš užsibrėžiau tikslą – jeigu nepavyks išsilaikyti per mėnesį, priimsiu tuos pasiūlymus ir vaizdo kūryba liks mano hobis. O dabar, kai man pavyko išsilaikyti, žmona vėl klausia, ką darysiu, kai viskas pasibaigs. Nereikia apie tai galvoti, šiuo metu aš darau tai, kas man patinka“, – kalbėjo Skirmantas.

Iš namų dirbantis vyras su žmona augina dvi dukteris. Nors šeima mėgsta kartu keliauti, žaisti stalo žaidimus, Skirmantas neslepia, kad su savo atžalomis norėtų praleisti daug daugiau laiko, nei praleidžia šiuo metu.

„Mane tėvai augino leisdami viską. Bet aš nieko nesu prisidirbęs. Aš pats būdavau atsakingas už save. Tad savo dukroms sakau lygiai tą patį. Aišku, rūpinuosi. Aš esu griežtas, bet mylintis – apsikabinu, daug bendrauju. Mano žmona pasakytų taip: „Jos iš tavęs išmoko būti netvarkingos, nusispjauti į kai kuriuos buities dalykus.“ Tačiau jos yra fainos, protingos. Ir kai tu joms duodi laisvę, jos pradeda pačios atsirinkti dalykus“, – atviravo pašnekovas.

Laidoje buvo aptarta ir tolimesnė Skirmanto praeitis – išbandymas 2006 m. LNK televizijos realybės šou, kuriame tarpusavyje rungėsi žurnalistai iš visos Lietuvos. „Aš esu Skirmantas ir manau, kad po dviejų mėnesių tikrai laimėsiu šitą šou ir būsiu geras žurnalistas“, – tąkart kitų šou dalyvių akivaizdoje pareiškė S. Malinauskas. Negana to, laidos filmavimo metu Skirmantas buvo apsižodžiavęs su aštrialiežuve žurnaliste, o minėtame šou – ir su redaktore Rūta Janutiene. „Rūta, tai, kaip tu dirbti laidose, aš pasakysiu rusiškai – yra žostka (liet. žiauru). Aš taip negalėčiau.“

Laidoje „Nepatogūs klausimai“ Skirmantas pasidalijo prisiminimais. „Tuo metu studijavau, radau skelbimą ir pagalvojau, kad galima pamėginti dalyvauti. Primenu, kad dalyvaujant tame šou su mumis atėjo pasisveikinti kito projekto dalyviai. Tai buvo Merūnas Vitulskis, Radžis ir visa „Kelias į žvaigždes“ kompanija, kurią visi gerai prisimena. Mūsiškis šou nebuvo toks populiarus, bet mes irgi gyvenome uždaryti vienose patalpose. Tai nebuvo rimta žurnalistika – labiau šou, bet buvo įdomu. Aš nevengiu viešumo, tad diskomforto dėl to, kad esu nuolat filmuojamas, tikrai nejaučiau“, – kalbėjo S. Malinauskas ir patikino, kad dabar kelių savo gyvenimo mėnesių realybės šou neskirtų.