R. Mackevičius laidą pradėjo nuo pokalbio apie pastarųjų metų madą viešai girtis, jog namie neturi televizoriaus, nežiūri televizijos, nes viskas, kas rodoma ekranuose – grynas „š...“. Samas iš tokių kalbų tik juokiasi.

„Jei tu neturi televizoriaus, reiškia, priklausai kažkokiai madingųjų grupei, o žmonės dažnai nori priklausyti kažkokioms grupėms. Lygiai tas pats yra ir su drabužiais. Anksčiau karaliaus rūbais bei karūna galėjo puoštis tik karalius, o dabar net ir atrodymas prabangiai nereiškia, kad tu viduje – ne ubagas. Taip pat ir su tais, kurie peikia televiziją – to pakeisti net nebandau, tai bergždžias reikalas. Televizorius yra toks pat daiktas, kaip šaldytuvas, nori jį įsijungi, nori išjungi. Tu esi Dievas, turi pultelį, nenori – nežiūrėk. Televizija rodo ir daug gerų dalykų, ir daug šlamšto. Apie knygas mes tą patį galime pasakyt. O jei knygas skaitau, bet TV nežiūriu, tai jau kietas? O kad knygų šlamšto yra daugiau, nei televizija pagamina, apie tai niekas nekalba. Dabar žmonėms viskas yra „š...“, kur tavęs nėra, nes ten, kur tu esi, tai jau ne „š...“. Lygiai tas pats ir su kinu, filmų irgi yra visokių, kai kas yra visiškas šlamštas, bet jis kažkaip sureikšminamas. O kartais TV padaryti kažką yra kur kas sudėtingiau nei kine.

Žiūriu į tai labai budistiškai, TV – kaip budistų piešiama mandala. Būrys profesionalų ją sukuria, o kitą dieną vėjas papučia ir nieko nelieka. Tas pats ir su TV produkcija. Svarbu pasidžiaugti procesu“, - sako jau kelis dešimtmečius kadre bei už kadro dirbantis S. Urbonavičius.

Saulius Urbonavičius-Samas
Foto: Fotodiena

Jis teigia, jog nuo sunkaus bei varginančio darbo televizijoje jis visad gali pabėgti į muzikos pasaulį, kur vis dar gyvuoja jo grupė „BIX“, o televizijos vyras vis dar nelaiko geru verslu, labiau – vieta, kurioje galima panaudoti idėjas bei kūrybiškumą, kuris kartais virsta tikru fabriku.

Pasakodamas apie savo jaunystę Panevėžyje, Samas prisiminė ne tik gyvą matytą režisierių Miltinį, bet ir kaimynu buvusį Donatą Banionį, tačiau buvo ir kita, ne tokia šviesi pusė.

„Aš sportavau su visais Panevėžio banditais, turėjau su jais reikalų, tiesa, tik sportinių. Žinau jų visas istorijas, deja, kai kurie tų vyrų jau kapinėse ilsisi. Buvo toks metas nuo labai juodo iki balto. Buvo ir labai tragiškų dalykų, kai kurie pasuko tuo keliu, o aš išvažiavau studijuoti į Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Tai mane ir išgelbėjo, nes laikai buvo žiaurūs“, - prisimena žinomas vyras.

Buvo ir labai tragiškų dalykų, kai kurie pasuko tuo keliu, o aš išvažiavau studijuoti į Šiaulių universiteto dailės fakultetą. Tai mane ir išgelbėjo, nes laikai buvo žiaurūs
Saulius Urbonavičius-Samas

Paklaustas, ar buvo nutikę dalykų, dėl kurių jam gėda ir šiandien, S. Urbonavičius prisiminė muštynes, vykusias nelygiomis sąlygomis.

„Mane palaikė chebra, o aš, būdamas labai kietas, spyriau žmogui, pasileido kraujai. Bet vėliau mane labai sąžinė griaužė. Buvau karatistas, ten yra tam tikras garbės kodeksas, bet kartais tai pasimiršdavo ir po to išgyvenau dėl to. Paskui viskas įsisiautėjo, užaugom ir kai kurie tapo tikrais banditais. Ne tai, kad kontrabandininkais kokiais, baisiau“, - pasakoja Samas ir neslepia, jog teko muštis ir koncertų metu, o šlykščiausia jam pačiam yra koncertuoti matant, kad kažkas kumščiais daužosi šalia scenos.

Jis sako, kad šmėklos iš praeities dabar nepasiveja, bet visus kadaise sutiktus bičiulius jis vadina „klasiokais“. Jų buvo tiek daug, jog neturėdamas nė cento kišenėje, tuo metu jau puikiai žinomas atlikėjas, galėjo savaitę vartoti alkoholį, nes vis atsirasdavo, kas jo nupirkdavo ar pasiūlydavo. Žiūrovei pasiteiravus apie tai, kaip jam pavyko atsisakyti alkoholio, anksčiau audringu gyvenimu garsėjęs pašnekovas teigia jau skaičiuojantis 15 blaivybės metų.

„Nesu prieš alkoholį, bet pats sau padariau sprendimą. Ta aplinka, kurioje gyvenau – muzika, televizija, buvo vienas ištisas balius. Tuo metu kitos pramogos, nei kartu išgerti, tiesiog nebūdavo. Tai lyg užburtas ratas, o ryte neprisiminti nieko atrodė smagu. Truputį padirbi ir štai, vėl ketvirtadienis, ir vėl viskas iš pradžių. Supratau, kad jau nebegaliu apie tai negalvoti, nuolat sukausi tokioje aplinkoje, kaip voverė rate. Pirmadienį, antradienį atsigaudinėji, trečiadienį dirbi, ketvirtadienį vėl pradedam ir vėl tas pats. Aišku, būdavo pertraukų, kai kūriau paskutinį albumą, alkoholio negėriau pusmetį. Nes aš įkvėpimo tuose dalykuose nerandu, jokie svaigalai tam nepadeda, tik viską gadina. Supratau, kad aš negaliu apsvaigęs kurti ir nesu nieko gero sukūręs apsvaigęs. Tad į muziką aš ir tada žiūrėjau labai rimtai, kaip ir dabar tebežiūriu.

Tuomet atėjo ta viena diena, kai sau pasakiau – „viskas“. Paklausiau savęs, kas mane valdo ir supratau, kad tikrai ne aš pats. Tad priėmiau tokį sprendimą ir, ačiū Dievui, negeriu iki šiol. Žinau, kad kitiems labai nepaprasta taip pasielgti, o man užteko valios, užsispyrimo. Tuomet atradau žalią arbatą, kasdien ją geriu, pabūnu su savimi, viską susidėlioju. Tad mano patarimas – susiraskit kažkokį kitą ritualą, nebereikės gerti.

Norint išlipti iš alkoholizmo, reikia labai dirbti su savimi. Rasti pagalbos. Gal man padėjo karatė lankymas, užsispyrimas, griežtas režimas, valios ugdymas. Aš vieną tik kartą buvau nuėjęs pas specialistą, kuris man nubraižė schemą, kaip išsivysto priklausomybės. Tada pagalvojau, kad tai manęs tikrai nevaldys, man užteko savigarbos pasakyti sau, kad ta schema manęs nevaldys. Ir galiu pasakyti atvirai – tikrai laisvas pasijaučiau po kokių septynių metų negėrimo. Tą dieną labai gerai atsimenu. Aplankė lyg nušvitimas. Aiškiai supratau, kad manęs niekas nebevaldo. Ir kai gauni tokią dovaną, gyvenimas pasikeičia iš esmės. Tada man buvo kokie 47-eri. Su vyrais yra tokia bėda, kad mes labai vėlai susivokiam. Bet aš džiaugiuosi, kad spėjau pagauti savo gyvenimą ir jo nepaleisti“, - sakė Samas.

Supratau, kad aš negaliu apsvaigęs kurti ir nesu nieko gero sukūręs apsvaigęs.
Saulius Urbonavičius-Samas

Tačiau šalia jo – ne vienas pavyzdys, kai to žmogui nepavyko padaryti. Vienas jų – visai neseniai anapilin iškeliavęs kolega muzikantas, grupės „BIX“ narys, Skirmantas Gibavičius, daugeliui geriau žinomas Skirmos pseudonimu. Draugą palaidojęs bei prie jo kapo duobės jautriai gitara sugrojęs S. Urbonavičius papasakojo ir apie tikrąją draugo mirties priežastį. Apie ją iki šiol buvo kalbama tik muzikos pasaulio užkulisiuose, mat kolegos puikiai žinojo vyrą persekiojusius vidinius demonus.

„Jo buvo tragiškas likimas, aš irgi lygiai taip pat galėjau baigti. Visi šitie dalykai, eksperimentai, savo padarė. Sugriovė nepataisomai žmogaus psichiką tiek alkoholis, tiek psichotropinės medžiagos. Pastaruoju metu jis gyveno pensionate, su priežiūra, ir nebeatlaikė daugiau šitos kančios. Tad rokenrolas gali suėsti žmogų labai lengvai“, - atvirauja laidos svečias.

Grupės BIX archyviniai kadrai
Foto: Grupės archyvas

Žiūrovams pastebėjus, kad Samas neva visiškai nemoka dainuoti, jie pasiteiravo, kokia gi grupės „BIX“ paslaptis, kaip ji tiek metų išliko populiari?

„Tūkstančiai žvaigždžių visame pasaulyje įrodė, kad nereikia mokėti dainuoti, nereikia turėti balso. Tegu žmonės pasinagrinėja, koks balsas yra pas reperius, pavyzdžiui. Čia nėra jokių taisyklių ir nesuprantu, kodėl mes pradedame kitiems aiškinti jis moka ar nemoka dainuoti. Ne apie tai šneka. Esmė yra, kokią tu žinutę siunti. Populiariais tampa ir išlieka tie, kurie duoda kažką. Aš išrėkiu tas mintis, kurių kiti nepasako. Matyt, žmonėms to pakanka, jie pagauna, ką aš kalbu. Pas mane nėra dainų apie meilę, pas mane dainos apie mirtį, jos sunkios ir tai nėra populiarioji muzika“, - sako muzikantas.

Tūkstančiai žvaigždžių visame pasaulyje įrodė, kad nereikia mokėti dainuoti, nereikia turėti balso.
Saulius Urbonavičius-Samas

O ko dabar labiausiai trūksta televizijoje, kokį kitą projektą norėtų kurti S. Urbonavičius?

„20 metų televizijoje būdamas supratau, kad televizija yra ribotos išraiškos reikalas. Ji dabar yra nedidelėje krizėje, kuri užsitęsusi, nes jau daugiau nei dešimtmetį nieko naujo nėra išrasta. Paskutinis išradimas buvo realybės šou. Dabar žiūrovams labiausiai patinka realybės šou, kas yra geras produktas ekranui. Ir biudžetas kartais nieko nelemia. Mačiau, kaip gaminamas „X Faktorius“ D. Britanijoje, matau, kokius pinigus jie taško ten ir kartu pasijuokiam, kad mes visą sezoną sukuriame už tiek, kiek jie skiria vienai laidos laidos trečdaliui, o gal net dešimtajai daliai. Jie į mus žiūri, kaip į ateivius, mokosi iš mūsų, nes mes sugebame už tiek eurų padaryti pasaulinio lygio produktą“, - pasakoja ilgą laiką „X Faktoriaus“ prodiuseriu bei teisėju dirbantis Samas.

Šou „X faktorius. Žvaigždės“ superfinalas

Kalbėdamas apie nelabai nusisekusį pastarąjį šio projekto sezoną su žvaigždėmis, S. Urbonavičius teigia, kad toks kelias buvo pasirinktas dėl pandemijos apribojimų. „X Faktoriaus“ sėkmės priežastis yra atranka. Labai svarbu, kokius žmones su kokiomis istorijomis randame važiuodami per miestus bei kaimus. Pasak Samo, viena šou serija yra kaip mažas filmas. O šis sezonas buvo kitoks.

Žiūrovei pasiteiravus, ar tiesa, jog „X Faktoriuje“ viskas yra surežisuota ir dalyviai dar prieš einant į sceną žino, kokio verdikto iš teisėjų sulauks, projekto prodiuseris tik nusijuokia.

Čia žmonėms yra kažkas blogai su galva, su tuo, kas jiems įpiešta ir su nepasitikėjimu. Mūsų visuomenė serga, serga sunkiai, turbūt dėl to, kad esam patyrę traumas didžiules. Vakaruose tokių klausimų net nekyla.
Saulius Urbonavičius-Samas

„Čia žmonėms yra kažkas blogai su galva, su tuo, kas jiems įpiešta ir su nepasitikėjimu. Mūsų visuomenė serga, serga sunkiai, turbūt dėl to, kad esam patyrę traumas didžiules. Vakaruose tokių klausimų net nekyla. Juk negalėtų taip būti. Dar labai čia pasitarnavo socialiniai tinklai, kur kiekvienas durnelis, apsimesdamas protingu, aiškina, kaip visą pasaulį kažkas valdo. Tokiam formatui būtų pražūtis, jei darytum tokias nesąmones“, - tikina laidos pašnekovas.

Paklaustas ar, jo manymu, teisėju projekte esantis Saulius Prūsaitis, atėjęs į „X Faktoriaus“ atranką, ją praeitų, Samas neabejoja, jog taip, o toliau jau viską spręstų žiūrovai. Pasak pašnekovo, žmonės labai koncentruojasi į tai, ar Samas, Prūsaitis, Marijonas Mikutavičius, moka dainuoti, tačiau pats projektas yra ne apie tai. Svarbu ir kitos žmogaus savybės, galinčios jį padaryti tikra žvaigžde.

„O ar Selas dainuoja? Ne. Bet kiek žmonių renkasi į jo koncertus. Nedainuoja jis ir nedainuos, kam jam to reikia? Jis sukuria, gerai padaro, sutvarko viską, turi pakankamai charizmos išlaikyti publiką. Štai čia yra esmė“, - sako S. Urbonavičius.

Mano šeimai „X Faktorius“ yra keiksmažodis.
Saulius Urbonavičius-Samas

Į žiūrovo klausimą apie iš „X Faktoriaus“ gaunamą atlygį, Samas teigia, jog uždirba pakankamai, bet tai nėra jo tikslas. Jam įdomiausia yra pats procesas – sukurti gerą produktą, o finansai ateina savaime.

„Aš labai sunkiai dirbu. Niekas nenorėtų dirbti 24 valandas 7 dienas per savaitę. Mano šeimai „X Faktorius“ yra keiksmažodis“, - šypsosi projekto prodiuseris.

O ką pašnekovas mano apie kitos projekto teisėjos Justės Arlauskaitės-Jazzu kartais labai drąsius pasisakymus eteryje, kur leidžia uždirbtus pinigus, asmenines krizes, bei ar nemano, kad pats yra per daug nuobodus būti projekto teisėjo kėdėje – žiūrėkite laidos „Nepatogūs klausimai“ įraše straipsnio viršuje.