Į filmavimą atlikėjas ir kompozitorius atvyko ne vienas – jį atlydėjo šeimos nariu jau tapęs borderkolių veislės augintinis Burdonas.

„Kai nieko nelieka namie, jam liūdna, todėl imu kartu į studiją. Jis viską moka, vietoj manęs dainuoja“, – apie keturkojį bičiulį, kurio veislė vadinama viena intelektualiausių, sarkastiškai sako šeimininkas.

Nelengvas interviu prasidėjo lengvai – nuo klausimo kas, Stano manymu, yra blogiausias Lietuvos atlikėjas. Scenos žvaigždė pripažįsta, kad greičiausiai šis titulas priklausytų jam: „Kaip dainininkas, tai turbūt aš. Esu tikras, kad dabar, pastarąjį dešimtmetį, esu vienas labiausiai nepelnytai atlikėju vadinamas žmogus. Balso aš turiu tiek pat, kiek ir R. Mackevičius. Gal net mažiau. Aš aiškiai suprantu, kad dainavimas, vokalinė pusė, nėra stiprioji mano dalis. Išvis scenoje atsidūriau netyčia.

Turėjom pankroko grupę „Labas“, ten aš dainavau, nes tuomet dar atrodė, kad galiu (juokiasi). Tarp 11–12 klasės sumanėm Pilies gatvėje „užsikalti“ babkių. Nuvarėm, pagrojom, susipažinom su vietine „flora“. Užsidirbom pinigų ir nuėjome į įrašų studiją, kur dirbo Kastetas. Kastetas yra toks pat talentingas „G&G Sindikato“ dainininkas kaip aš (juokiasi). Jis, tarp kitko, irgi yra rašytojas. Susitarėm, kad už 80 litų įrašome dviejų dainų demo versijas, paskui jas išsiuntėm leidybinėms kompanijoms, buvo tyla.

Aš aiškiai suprantu, kad dainavimas, vokalinė pusė, nėra stiprioji mano dalis. Išvis scenoje atsidūriau netyčia.
Stano

Po kiek laiko skambina man iš didžiausios leidybinės kompanijos „Koja Records“, sako, norim pasirašyt sutartį. Pasirašėm. Net nežiūrėjom į sąlygas. Vėliau, kai tapom superžvaigždėmis, sutartį jie sutiko koreguoti. Įrašėm pirmą dainą ir po dviejų savaičių ji užkariavo visų radijo stočių topus.

Kaip pagrindines grupės „Delfinai“ sėkmės priežastis S. Stavickis įvardija „Naktinių personų“ išsiskyrimą, nes jo balsas buvo panašus į Alano Chošnau, ir faktą, jog tuo metu Lietuvoje trūko „romantiško šūdpopsio“. Tačiau tuo metu, kai per porą savaičių tapo ryškiausiomis žvaigždėmis, turtais nė nekvepėjo. Nes pasirašydami sutartį, kaip jau minėjo, sąlygų nė vienas neperskaitė.

Stano, grupė „Delfinai“
Foto: Klubas (J.Prozoraičio nuotr.)

„Būdami vieni kiečiausių Lietuvos scenoje, mes nuomojomės namą Pavilny už 200 litų. Tai buvo daug kvadratų ploto, bet toks senas tarybinis š*** gabalas su pečiuku rūsy, jį reikėjo malkom kūrenti. Racionas buvo makaronai su kečupu, ištekliai – 30 litų mėnesiui. Bet mes nesukdavom galvos. Būdavo taip: atvažiuodavo prieš koncertą ir mus paimdavo vadybininkas, nuveždavo ten, kur grosim, užrakindavo kambarėly, kad neprisigertume. Mes važinėdavom visur su savo apsauginiu, nes mergos puldavo, draskydavo tiesiogine to žodžio prasme. Alkoholio daug nebūdavo, kol atsirado gitaristas, įvedęs tradiciją išgert prieš koncertą. Vėliau nusipirkau butą prie Seimo, tai ten vykdavo tūsai. Kartais net nepažinodavau pas mane užėjusių žmonių, jie užsukdavo po vakarėlių“, – apie jaunystės kelius ir klystkelius pasakojo Stano.

Būdavo taip: atvažiuodavo prieš koncertą ir mus paimdavo vadybininkas, nuveždavo ten kur grosim, užrakindavo kambarėly kad neprisigertume.
Stano

Tuomet pašnekovų pokalbis pasisuko apie S. Stavickio santykius su žmona. Radistams kilo klausimas, kodėl muzikos kūrėjas nenešioja vestuvinio žiedo?

„Po knygos pristatymo (Stano neseniai išleido autobiografinį romaną „Kodėl aš“ – DELFI), kai aš kalbėjau apie tai, jog, susidūrę su sunkumais, sutuoktiniai pereina įvairius etapus, pasirodė straipsnių, kurių antraštės skelbė apie tai, kad Stano išgyveno sunkų etapą šeimoje. Tekste buvo parašyta, kad tai vyko prieš gerus metus, bet aš tų straipsnių neseku. Pradėjau gauti daug žinučių socialiniuose tinkluose, rašė pažįstamos, nepažįstamos. Nesupratau, kas čia nutiko, galvojau, kad gal dėl to, jog sportuoti pradėjau (juokiasi). O kur žiedas? Tapo man per mažas ir aš dabar jį „nešioju“ stalčiuje“, – priežastį paaiškino muzikos žvaigždė.

O koks jausmas vesti, išsiskirti ir vėl vesti tą pačią moterį? Tokį klausimą uždavė kitas laidos žiūrovas. Stano atsakė veido mimikomis ir tyla. Tuomet kokia buvo jų skyrybų priežastis?

„Nes aš esu blogas. Aš neskiriu pakankamai dėmesio. Nerodau savo jausmų ir dėl to žmogus gali suabejoti, ar jų išvis yra likę. Neišklausau, mano problemos yra svarbesnės už antrosios pusės. Sau aš leidžiu daugiau nei antrai pusei. Jei aš noriu ką nors daryti, tai ir darau, o jei ji nori ką nors daryti, turi dar pasitarti prieš tai. Čia aš nesakau, kad taip yra, čia aš cituoju. Kas buvo skyrybų iniciatorius? Na, jei aš blogas, tai, vadinasi, labiau buvo iš žmonos pusės. Kas klauso, gali pasimokyti, nors tikrai nepasimokys. Labai didelė klaida, susijusi su santuoka ar skyrybomis, yra ką nors daryti greitai. Mes tai padarėm. Galvojau: nevertini, OK, pažiūrėsim, kaip tu be manęs. O ji lygiai taip pat: susirasiu normalesnių ir pažiūrėsiu, kaip tu be manęs.

Principai, ambicijos ir kvailas užsispyrimas. Baigėsi tuo, kad 1,5–2 metus gyvenome visiškai atskirus gyvenimus. Ji išsinuomojo butą, sutarėme visas sąlygas, kiek tai įmanoma, kada kuris vaiką prižiūrime. Vaiko dalybos buvo trauma didžiulė ir man, ir žmonai. Veži sūnų į mokyklą ir žinai, kad kelias dienas nesimatysi. Arba atvažiuoji sutartu laiku jo pasiimti iš mamos, o jis verkia ir sako, kad nori likti su ja. Arba, atvirkščiai, – reikia jau važiuoti su mama, jis verkia, kad nori likti. Tai yra toks absurdas, taip kvaila. Geriausia yra nesiskirti, nes greičiausiai užšoksi vėl ant to paties, bus panašių situacijų, panašių problemų, todėl galiausiai atsidursi tame pačiame taške. Tik antrąkart būsi protingesnis ir greičiausiai nesiskirsi“, – pasakoja atvirauti apie asmeninį gyvenimą iki šiol nesutikdavęs vyras.

Labai didelė klaida, susijusi su santuoka ar skyrybomis, yra kažką daryti greitai. Mes tai padarėm. Galvojau: nevertini, OK, pažiūrėsim, kaip tu be manęs. O ji lygiai taip pat: susirasiu normalesnių ir pažiūrėsiu, kaip tu be manęs.
Stano

Jis neslepia, kad labiausiai tuo sunkiu metu kentėjo vaikas. Tačiau ar jis ir buvo pagrindinė priežastis, dėl ko Stano su žmona susitaikė? Situaciją Stano apibūdina rusišku posakiu, kuris išvertus į lietuvių kalbą reiškia „akivaizdu, bet neįtikėtina“. Jokių minčių vėl susieiti nebuvo, jiedu gyveno visiškai atskirus gyvenimus. Dainininkas neslepia per tą laiką turėjęs kitą moterį.

„Bet pats faktas, kad dabar mes vėl kartu, gimė dar du vaikai ir mes vėl susituokėme, parodo, jog ne viską gyvenime gali numatyti, suplanuoti. O antrų vestuvių istorija kiek liūdnesnė. Tuomet nežinojau, ar užsilenksiu, ar dar gyvensiu. Tą vasarą man buvo diagnozuotas vėžys.

Buvo gydymas, chemoterapija, rezultatų aš nežinojau, jų reikėjo laukti dar porą mėnesių. Jei gydymas nepavyktų, nes būna ir priešingai, – vėžys pradeda tik dar labiau progresuoti, žmona liktų viena su trim vaikais. Mažiausiai dukrai tuo metu buvo tik pusė metukų. Ir ką ji darytų?

Šlykštus buvo jausmas, kai ėjom į Santuokų rūmus, pas tą pačią vedėją, kur ir prieš dešimtmetį, o aš toks plikas, po chemoterapijos nusivaręs, turėjau nešti pažymą, kad man vėžys ir gali būti visaip, tam, kad greičiau sutuoktų, nes šiaip būtų reikėję mėnesį laukti, o aš nežinojau, ar sulauksiu.
Stano

Toks paprastas, banalus išskaičiavimas. Dar buvo ir proga – 10 metų nuo pirmųjų vestuvių. Šlykštus buvo jausmas, kai ėjom į Santuokų rūmus, pas tą pačią vedėją, kur ir prieš dešimtmetį, o aš toks plikas, po chemoterapijos nusivaręs, turėjau nešti pažymą, kad man vėžys ir gali būti visaip, kad greičiau sutuoktų, nes šiaip būtų reikėję mėnesį laukti, o aš nežinojau, ar sulauksiu“, – pasakoja Stano.

Stano su žmona

Šiuo metu jis negali sakyti, kad nugalėjo vėžį. Kaip pats sako, jo ir bet kurio kito nesergančio žmogaus tikimybė susirgti vėžiu susilygins tik dar po kokių penkerių metų. O kol kas vis dar yra galimybė, kad liga atsinaujins.

„Trečią ar ketvirtą dieną po diagnozės supratau, kad man ragai. Kad priešaky – didelis juodas tunelis ir dugnas pramuštas. Tada man pasiūlė onkopsichologą. Jei kas atsidursite ten pat, žinokite, kad labai svarbu su šeima eiti ir kalbėtis pas būtent onkopsichologą. Aš išvis pirmiau pašnekėjau su šiuo specialistu, o tik paskui su žmona. Iš pradžių jai nieko nesakiau“, – prisimena jis.

Stano
Foto: Asmeninis albumas

Stano laidoje papasakojo, kaip jautėsi po to, kai išgirdo vėžio diagnozę, kai niekas to nežinojo, ir reikėjo šypsotis nuotraukoms su vaiku bei slepiant vidines audras nuotaikingai filmuotis TV laidose.

„Jei jums nutinka tokia nelaimė, kalbėkitės, ieškokit pagalbos. Šeimos gydytojai ar kiti žmonės gali prikalbėti tiek nesąmonių, kad mirsit ne nuo vėžio, bet nusišausit. Bet jūs turit teisę gauti tą pagalbą. Nes tai yra žiauru. Kai prasideda guglas, jutubas, tada jau amen“, – liūdnai šypteli Stano.

Šeimos gydytojai ar kiti žmonės gali prikalbėti tiek nesąmonių, kad mirsit ne nuo vėžio, bet nusišausit.
Stano

Tiesa, jis kol kas neatsakė į klausimą „kodėl aš?“, nes, kuo daugiau bandė aiškintis, tuo labiau atsakymai darėsi migloti. Tačiau, nors keista taip sakyti, atrado ir teigiamų ligos pusių.

Stano
Foto: Asmeninis albumas

„Šiaip iki 50-ies ar 60-ies galvoji, kad gyvensi amžinai, esi nemirtingas. Ir nesupranti, kad gyveni kūne. Skauda ką nors? Išgeri vaistuką. Kaip mėsos gabalas. Taip ir nugyvenčiau iki kokio insulto, infarkto ar dar ko nors panašaus. Ir jau būtų per vėlu kažką keisti. Dabar aš turiu tą galimybę. Pradėjau sportuoti, žiūriu, ką valgau. Netapau kokiu vienuoliu Tibete, bet viską reikia daryti su protu. Svarbiausia, ką supratau, kad kūnas yra baigtinis ir kad juo reikia rūpintis. Taip pat pasikeitė laikas su šeima – jei jau būnu su jais, stengiuosi tai daryti kokybiškai“, – vardija S. Stavickis.

Ir vis dėlto išgirsta žinia apie ligą nebuvo pati įsimintiniausia diena atlikėjo gyvenime. Pasak jo, labiausiai jam įsiminė vaikų gimimas. Tą nuostabų jausmą Stano teko patirti net triskart.

„Tai neprilygsta jokioms Nobelio premijoms, niekam. Tas jausmas, kai matai gimstantį žmogų, – nepakartojamas“, – prisimena laidos pašnekovas ir atskleidžia, jog dalyvavo visuose trijuose gimdymuose.

Paklaustas, ar norėtų turėti dar atžalų, jis atšauna: „Kiekvienas normalus vyras nori vaikų, o kiekviena normali moteris – nenori. Toks ir atsakymas.“

Kiekvienas normalus vyras nori vaikų, o kiekviena normali moteris – nenori.
Stano

R. Mackevičius pajuokavo: „Tai gal tuomet ne su ta, o su kita?“

„Ne, mes tiek daug kartu perėjom visko. Kad susipyksim dar ir vėl prieisim prie skyrybų ribos, tai neabejoju. Ar to momento bijau? Nebenoriu tų visų problemų, streso“, – viltingai sako muzikantas.

Laidos pabaigoje Stano, kaip ir kiti laidos dalyviai, sulaukė pasiūlymo kam nors paskambinti ir paprovokuoti. Radistai ir jų svečias sugalvojo, kad skambins D. Zvonkui ir paprašys pareklamuoti kanapių aliejų su veikliąja THC medžiaga, už ką baudžiama, nes CBD vadinamas preparatas šiuo metu Lietuvoje draudžiamas, nors moksliškai įrodyta, jog jis padeda sergantiems vėžiu. Deja, D. Zvonkus ragelio nekėlė, teko su nelegaliu pasiūlymu skambinti kitam kolegai – aktoriui Mariui Jampolskiui.

Stano ir Deivydas Zvonkus
Foto: Asmeninis albumas

Kuo baigsis skambutis?

Taip pat laidoje – pasakojimas apie nepaprastą draugystę su Zvonkumi, tai, kodėl Stano nusprendė taip atvirai kalbėti apie vėžį, jaustą gėdą, keturis mėnesius melo, priežastį, kodėl nenorėjo, jog apie ligą sužinotų Katažina Zvonkuvienė bei Natalija Bunkė, asmeninius santykius, skyrybas ir dvejas vestuves su žmona... Visą DELFI TV laidą galite pamatyti straipsnio viršuje.