- Andriau, po jūsų pergalės pusfinalyje čia, iš šešiolikto „Spaudos rūmų“ aukšto, buvo matyti šaudant petardas. Vilnius džiaugėsi. O kokia jūsų nuotaika?

- Nuotaika kol kas tokia, kad mes dar bandom susigaudyti. Buvo tokia trumpa akimirka,- pakankamai didelis netikėtumas, bet kita vertus – mes visi žinom, kad padarėm viską.

Pasirodymas buvo toks, koks jis buvo ir sumanytas, nufilmuotas taip, kaip rengėme, kaip repetavom apšvietimą ir visa kita. Viskas suveikė 100 procentų. Dėl to ir turime tokį rezultatą.

- Mes čia žiūrėjom visą pasirodymą - kol buvo laukiama rezultatų, jūsų grupės nerodė, todėl nematėme jūsų reakcijos. Andriau, kokia buvo ta reakcija?

- Sunku pasakyti apie jausmus. Tiesiog manau, kad Lietuva kol kas dar yra europiečių didžiosios dalies sąmonėje vis dar tokia tolima, nepažįstama, tamsi šalis. Ir gal dėl to ji baimingai žiūri į mūsų pusę, ne visada drįsta prieiti.

Be jokios abejonės, mūsų misija čia yra parodyti, kad Lietuvoje esama žmonių, turinčių humoro jausmą, yra normalių, išsiauklėjusių ir kultūringų.

- Į finalą pateko ir suomiai. Ar „Eurovizija“ keičiasi? Jūsų taktika pasiteisino?

- Be jokios abejonės. Mes ir suomiai iškrentam iš bendro konteksto. Bet dėl to ir esame pastebėti. Būtent tai, kad mes nesekėme eurovizine formule, mus pamatė ir pastebėjo.

Vienas šios dienos pavyzdys: estų atlikėja nepateko į finalą, o ją ruošė ta pati švedų kompanija, kuri konkursui pernai rengė ir Laurą. Ta saldi standartinė formulė jau nebeveikia.

- Andriau, ar dabar keisite savo reklamavimosi, tiksliau – nesireklamavimo taktiką?

- Mes dabar turime šiek tiek atsigauti. Rytoj mes padarysim tokį „breinstormą“, pasvarstysime kai kuriuos taktinius pasirodymo momentus. Dabar situacija šiek tiek keičiasi, mums patiems reikia naujų momentų.

Šiandien dar sunku ką nors galvoti. Visi pakankamai gerai nusiteikę - darbar važiuojam į vakarėlį, kuriame, kaip sakoma, į kitus pažiūrėsim ir save parodysim. Po to eisim ilsėtis. Ryt-poryt laukia dvi labai intensyvios dienos. Atsipalaiduot kol kas nėra laiko.

- Ką tu sapnuoji Graikijoje naktimis?

- Sapnavau porą detektyvinių sapnų. Žudikas maniakas žudo žmones ir palieka visuose kambariuose, į kurios ateinu. Keliauju per kažkokį namą ar miestą ir visur, kur tik užeinu, randu lavonus.

Manau, kad sapnui įtakos turėjo suomių grupės įvaizdis. Šiaip, miegas čia yra labai geras, oras ir maistas – puikūs. Be konkurso mes čia puikiai atostogaujame su smagia kompanija. Ačiū Lietuvai, kad mums tai padovanojo - mes padarysim viską, kad jūs mumis didžiuotumėtės.

Marijonas Mikutavičius:

- Jaučiamės kur kas geriau, negu tuo atveju, jeigu nebūtume išėję į finalą. Planą minimum padarėme. Girdėjau, kad Lietuvos Vyriausybė žada skirti mums pinigų, tai dabar nebus gėda juos paiimti...

- Marijonai, ranką prie širdies pridėjęs sakykite - ar tikėjotės patekti į finalą?

- Mes čia visi labai blokavome bet kokią informaciją apie save ir kitus, nesinorėjo jokio erzelio. Mūsų pirminė nuostata buvo ta, kad čia važiuojam tiesiog gerai praleisti laiką ir galbūt šiek tiek paišsidirbinėti.

Aišku, visiškai nepavyksta išventi to erzelio, kartais sukirba „o kas bus, jeigu pralaimėsim“... Kai sėdėjau, laukdamas rezultatų, buvau šventai įsitikinęs, kad mes gausim į kaulus.

„Eurovizija“ yra toks konkursas, kur tu niekada nieko nežinai, negali nuspėti. Mano nuomone, buvo tikrai finalo vertų, bet nepateko. Ir to niekaip negali paaiškinti. Geriau to apskritai nesvarstyti.

- Suomiai ir jūs buvo laikomi panašiose keistose pozicijose. Gal keičiasi požiūris į „Euroviziją“?

- Manau, kad jis keičiasi. Iniciatyvą ima tie žmonės, kurie jau pavargo nuo eurovizinių klišių. Tokie kvailiukai, kaip mes ir suomiai - ne tiek „Eurovizijos“ „loveriai“, kiek „heiteriai“ - sukelia žmonėms norą balsuoti prieš eurovizinius standartus.

Kai kurie žurnalistai mums yra sakę, kad mes atgaivinome „Euroviziją“, nes visa kita būtų tas pats per tą patį.

- Jūsų grupės reklama buvo - nesireklamuoti. Ar šią taktiką pakeisite?

- Mano giliu įsitikinimu reklamai mėtomos lėšos dažniausiai neatsiperka. Aišku, šurmulį aplink save tu gali kelti, bet dažniausiai tai sukelia šurmulį tik vietinėms televizijoms ir iš esmės tik šiai šaliai, Graikijai.

Viskas vis tiek koncentruojasi į tas tris dainos minutes. Aišku, gali mėgautis vietinių žmonių pripažinimu, pagyromis, vakarėliais, bet balsuoja daugumoje ne jie. Balsuoja tie žmonės, kurie tiesiog prisėda pažiūrėti galutinį rezultatą.

- Patekimas į finalą jau yra gera reklama Lietuvai. Kuo domėjosi kitos kompanijos, kiti žurnalistai iš svetur spaudos konferencijoje?

- Šiaip spaudos konferencija buvo labai kvaila. Visi stūgavo, susirinko minios fanų, dainuojančių saviškius palaikančias dainas. Buvo užduota visiems po vieną klausimą.

- Ar nebijote po pergalės prarasti formą? Juk atšvęsite, atsipalaiduosite?

- Tiesą pasakius, labai gali būti,. Kadangi vakar vyko čempionų lygos finalinės varžybos, o aš esu Anglijos „Arsenalo“ fanas, tai chebra baiminosi, kad laimėjus „Arsenalui“ mano forma gali smarkiai sušlubuoti ir aš iš viso nepasirodysiu scenoje.

Bet, ačiū Dievui, laimėjo ispanų „Barselona“ ir didelių šventinių aistrų man nebuvo. Bet kuriuo atveju, negali visai atleisti vadžių, reikia laikytis režimo, grafikas įtemptas...

- Čia, Lietuvoje, daug kalbama, kad jei laimėsite „Euroviziją“, pamylėsi kroatę...

- Tai pakankamai kvaila, nes tai buvo juokas. Žurnalistai paklausė, o aš atsakiau, kad karžygiai, kurie laimi, paimdavo moteris, kurias norėdavo. Ir pasakiau, kad norėčiau pabūti su kroate. Bet tai buvo tik juokas. Bet kuriuo atveju to niekada nedarysiu, nes turiu draugę...

„Savaitės herojus“ – penktadieniais 8.05 val. (kart. 13.45 val.)