Gegužės 12, penktadienį, Vilniuje pirmą kartą koncertavusi Sankt Peterburgo grupė
“Korol i Šut”
yra praktiškai nežinoma lietuviškai publikai, nors Rusijoje ji yra viena populiariausių roko grupių. “Korol i Šut” atstovauja viduriniajai rusų rokerių kartai, atsiradusiai dešimto dešimtmečio pabaigoje. Tuo metu klasikinio
soviet
roko banga, kurios lyderiais buvo “Akvarium”, “Kino”, “Zoopark”, DDT, “Nautilus Pompilius” ir Alisa, jau atslūgo. Lietuvos kultūriniai ryšiai su Rusija sparčiai silpnėjo ir „naujoji Piterio roko banga“ mūsų beveik nepasiekė.

Tuo įdomiau buvo nueiti į man beveik nežinomų “Korol i Šut” koncertą Vilniaus lenkų namuose. Nors grupė buvo anonsuojama kaip pankai, jokių punk roko požymių jų dainose nepastebėjau. “Korol i Šut” groja gana kokybišką hardroką, „paskanintą“ keliais „metaliniais“ gitaros rifais. Pikantiškumo ir intelektualumo pagal sumanymą turėjo pridėti smuikas, tačiau jis nelabai derėjo prie bendro skurdoko muzikinio konteksto.

Vienas iš dviejų vokalistų (matyt, Karalius) atrodo ir dainuoja kaip metalistas, kitas (Juokdarys) – lyg ir atstovauja punk kultūrai. Tai galima nuspėti iš jo šukuosenos, perkreipto veido ir gražių senos Henry Rollinso grupės Black Flag marškinėlių. Matyt, vokalistas juos vilki per koncertus tam, kad išmanantiems žiūrovams parodytų, jog jis yra ne visiškas kaimas ir, nors dainuoja mainstream grupėj, bent jau žino, kas yra tikras pankrokas.

Panašu, kad “Korol i Šut” yra smarkiai suprastinta, komerciniu požiūriu teisingai pateikta piterietiško roko adaptacija Rusijos provincijos jaunimui. Viskas paprasta, aišku ir pakankamai agresyvu bei energinga, tarytum gerokai pablogintas rusiškai dainuojantis susidvejinęs Billy Idolas. Būtų gal ir pakenčiama, jei ne labai dažnos sąsajos su prasčiausios kokybės rusišku popsu ir pseudoliaudiški ekskursai į „blatniaką“ (Rusijos kriminalinio pasaulio folkloras – red. past.).

Penktadienį vyko keli neblogi vietinių grupių koncertai. Kavinėje „Balti drambliai“ grupės IR vokalistas, gitaristas ir lyderis Germanas Skoris surengė akustinį koncertą, kurio metu jam pritarė buvęs IR narys gitaristas Domas Kavoliukas. Pilnos sudėties grupės IR koncertas nedideliame klube ar kieme, ko gero, būtų pernelyg intensyvus, nes jų muzika yra pakankamai sunki ir ekspresyvi. Čia toks jaukesnis, beveik naminis muzikavimas tinka kur kas labiau.

Laisvas, neįpareigojantis akustinio ar pusiau akustinio koncerto formatas leidžia atlikėjams bandyti kitaip interpretuoti jau nusistovėjusių aranžuočių aktyvaus repertuaro dainas, prisiminti senus, gal net ne visai išbaigtus ar primirštus kūrinius. Tokie koncertai yra puiki proga patikrinti, kaip publika priima naujas idėjas ir, klausytojų džiaugsmui, sugroti vieną kitą mėgstamą koverį.

Tamsta klube penktadienį „Realybės šou “Kelias į pragarą” laureatai“ kantri, džiazo ir bliuzo ansamblis “Bitės” šventė grupės būgnininko, merginų numylėtinio Lauriuko (Lauryno Šarkino) gimtadienį. “Bitės” išsiskiria iš kitų Lietuvos atlikėjų tuo, kad kiekvieną koncertą jie surengia kitaip. Praėjusį penktadienį šventės proga Bičių muzikantai atrodė kaip kaimo vestuvių piršliai – dėvėjo klaikius šviesius kostiumus ir rišėjo tautines juostas.

Tam kartui panaudotą kantri, džiazo ir bliuzo ansamblio pavadinimą “Bitės” pateisino nemažą dalį dainų grodami gerokai pakeistomis aranžuotėmis. Įžanginis „Big Apple“ pavirto latin jazz, o viena juokingiausių dainų „Saugokis nuo grieko“ – sodriu klasikiniu bliuzu su B.B.Kingo stiliaus gitaros solo. Saksofonininkas ir vokalistas Alvydas Mačiulskas pasirodė kaip vykęs scat ir puikus bliuzo dainininkas.

Gegužės 14 d., sekmadienį, “New York” klube, Kalvarijų gatvėj, vyko didelis hiphopo koncertas, kuriame dalyvavo kone žymiausia šio žanro Švedijos grupė “Looptroop”. Atrodanti labai vieninga ir draugiška Lietuvos hiphopo nacija entuziastingai palaikė prieš svečius pasirodžiusius scenos flagmanus “G&G Sindikatą”. Gražu, kad žvaigždėmis galintys besijausti Sindikato nariai lieka ištikimi savo aplinkai ir draugams (čia net neišeina sakyti „gerbėjams“), o šie jiems atsilygina tuo pačiu. Per “G&G Sindikato” pasirodymą klube įsivyravo kažkokia ypač šilta reperių ir auditorijos tarpusavio supratimo ir palaikymo atmosfera.

”Looptroop” programa kiek nustebino berods ne tik mane, gana paviršutiniškai žinantį jų kūrybą, bet ir puikiai šią grupę žinančią ir mėgstančią publiką. Švedų atliekamos kompozicijos buvo gal net labiau ragga, nei hiphopo stiliaus, toks gana organiškas reggae, ragga ir hiphopo mišinys. Gal tai speciali “Looptroop” programa ir todėl jie dabar vadinasi “Loop Troop Rockers”? Manau, kad tai nėra svarbu, nes kad ir ką jie grotų, toks kokybiškas repavimas, energingi gyvi ritmai, gera nuotaika ir juokingi šokiai vis tiek užveda publiką. Respectaz.