Pastaraisiais metais projekto geografija gerokai prasiplėtė – po savaitės užsiėmimų ir koncertų Vokietijoje visi seminaro dalyviai vyksta koncertuoti į Roterdamą ir Portsmutą, o šiemet – dar ir į Kale (Prancūzija).
Vilniaus „EuroRock“ konkursas savotiškai pratęsė dešimtmetį vykusio Pačių blogiausių grupių festivalio misiją. Tradiciškai šio festivalio nugalėtojai vykdavo į Duisburgą. Kai praėjusio dešimtmečio pabaigoje ir šio pradžioje jaunimas mažai domėjosi roku, atrankos nebuvo rengiamos, nes vos kelios grupės pareikšdavo norą dalyvauti seminare. Šiemet konkursas „EuroRock“ Vilnius vyko jau trečią kartą. Į jį buvo pateiktos 25 paraiškos su demonstraciniais įrašais, iš kurių atrinkta 12 konkurso pusfinalių dalyvių. Per tris pusfinalių koncertus išaiškėjo lyderiai – alternatyvaus metalo grupė „Wozu“ ir lengvesnį, lietuvišką roką grojanti grupė „Hetero“.
Į finalą pateko neblogai pasirodę klasikinio heavy metal atstovai „Soul Brothers“ ir dvi beveik vienodai įvertintos grupės – hipišką roką ir funką grojantys „Bekešo vilkai“ bei hard rock/stoner metal grupė „Graveyard“.
Finale teisėjavusi solidi dvylikos muzikantų, muzikos žurnalistų ir muzikos leidybos įmonių atstovų komisija patvirtino pusfinalių vertinimus.
Renkant konkurso nugalėtoją penki balsai buvo atiduoti už „Wozu“, septyni – už „Hetero“.
Taigi ši neseniai susikūrusi Vilniaus grupė laimėjo teisę vykti į „EuroRock“ seminarą ir koncertinę-pažintinę kelionę po jo. Kiti finalininkai gavo kelialapius į panašų renginį „Fiesta Borealis“ Lenkijoje ir į jungtinį Baltijos šalių muzikos projektą „Baltic New Music Chart“.
Gero garso ir muzikos žurnalas ir interneto portalas „Gramofonas“ grupės „Wozu“ bosistui Martynui Garbačiui įteikė specialų prizą – elegantišką muzikos bylų grotuvą „iPod Shuffle“.
Kitą dieną po konkurso finalo, gegužės 5, Savivaldybės aikštėje, Vilniuje, Europos dienos minėjimo programoje įvyko „EuroRock Vilnius 2006“ baigiamasis koncertas. Pirmoje dalyje grojo šių metų konkurso nugalėtojai ir laureatai, išskyrus „Soul Brothers“, kurių vokalistas finale kiek pervargino balso stygas.
Antroje dalyje galima buvo įvertinti pirmų dviejų metų nugalėtojų – grupių „IR“ ir „Caramel Members“ – padarytą pažangą, pasiklausyti svečių „Mountainside“ ir „Ladygun“ pasirodymus.
Tuo metu, kai Savivaldybės aikštėje vyko baigiamasis „EuroRock“ koncertas, kitoje Neries pusėje, Raduškevičiaus rūmuose, kur yra įsikūrusi Lietuvos architektų sąjunga, jau prasidėjo penktas darkwave festivalis „Kunigunda Lunaria“.
Terminas darkwave atsirado daugiau nei prieš dvidešimt metų. Juo buvo apibūdinamos tamsesnę, niūresnę muziką grojančios naujosios bangos grupės „Bauhaus“, „Joy Division“, „The Cure“, „Cocteau Twins“, „Clan Of Xymox“ ir kt.
„Kunigunda Lunaria“ organizatoriai šį terminą naudoja kur kas plačiau ir festivalio programoje pristato įvairius „tamsius“ muzikos stilius – nuo ambient ir industrial iki neo cabaret, nuo goth metal iki neofolk.
Festivalis stengiasi neapsiriboti vien muzika. Kasmet rodomi renginio dvasią atitinkantys kino filmai, rengiamos dailės ir fotografijų parodos, skaitomos paskaitos.
Šiemet keli svarbiausi „Kunigunda Lunaria“ programos momentai buvo visai nesusiję su muzika. Alternatyvaus meno gerbėjų itin mėgstamas kino kritikas Skirmantas Valiulis skaitė paskaitą „Interviu su vampyrais" apie gotikinių ir siaubo filmų istoriją.
Daugiau nei visi koncertai dėmesio sulaukė „Circus Mundus Absurdus“ – nedidelis, vos šešių žmonių, keliaujantis keistenybių ir ekstremalių pojūčių cirkas iš Suomijos.
Gana drastiškų savo kūno niokojimo ir tokį niokojimą imituojančių triukų mišinys drauge su keliais įprastais cirko elementais – klounada, žongliravimu ir pan. – gotiškai publikai paliko didžiulį įspūdį.
Idėja įtraukti ekstremalų sideshow (cirko intermedijas) į roko festivalio programą yra nenauja. Pirmą kartą ją panaudojo grupės „Jane's Addiction“ lyderis Perry's Farrellas, 1992 metais į keliaujantį festivalį „Lolapalooza“ pakvietęs vieną garsiausių ir brutaliausių šio meno atstovų Jim Rose Circus.
Nors nedidelės gotikinės scenos finansinė galia neleidžia kviesti į Lietuvą žinomiausių užsienio atlikėjų, festivalio „Kunigunda Lunaria“ patirtis rodo, kad ir su kukliu biudžetu galima organizuoti įdomius ir turiningus renginius.
Net jei gotikinis rokas ir kita tamsi muzika jums nėra labai artima, čia verta apsilankyti — praplėsite vadinamąjį "kultūrinį akiratį" – bent jau paspoksosit į efektingai išsipuošusias ilgakojes gotes.
