Kaip praneša Lietuvos nacionalinė filharmonija, O.Narbutaitės Antroji simfonija baigta ir pirmą kartą atlikta 2001-aisiais. Pasak autorės, kūrinį sudaro dvi visiškai savarankiškos, bet kartu tarpusavy susietos ir viena kitą kontrastingai papildančios dalys – Simfonija ir Melodija. Dalių pavadinimai nusako jų pobūdį.

Simfoniją puikiai įvertino ne tik Lietuvos, bet ir užsienio muzikos žinovai. „Onutės Narbutaitės kūryba įkūnija viską, kas geriausia dabartinėje Rytų Europos muzikoje... kompozitorė šiandien atrodo esanti viena iš paskutiniųjų patikimų „naujojo romantizmo“ idėjos gynėjų.“, – rašė lenkų kritikas Michałas Mendykas.

Anot vokiečių kritiko Albrechto Thiemanno, „tai, ką lietuviškame Vilniuje gyvenanti kompozitorė per pastaruosius 25 metus sukūrė, neabejotinai priklauso originaliausiems, spalvingiausiems ir kartu lengviausiai suvokiamiems mūsų dienų muzikos pavyzdžiams…“

Onutė Narbutaitė – viena žymiausių lietuvių kompozitorių. 1997 metais už oratoriją „Centones meae urbi" („Skiautinys mano miestui“) kompozitorė pelnė Lietuvos nacionalinę kultūros ir meno premiją. 2004-aisiais jos simfoninis-oratorinis ciklas „Tres Dei Matris Symphoniae“ buvo pripažintas geriausiu metų simfoniniu kūriniu Lietuvos kompozitorių sąjungos konkurse.

2005 metais šiame konkurse geriausiu vėl išrinktas O. Narbutaitės kūrinys – Bavarijos radijo užsakymu parašyta „La barca“ dideliam simfoniniam orkestrui. 2005 metais jai skirta Lietuvos meno kūrėjų asociacijos premija. 2004-aisiais Paryžiuje vykusioje „Tarptautinėje kompozitorių tribūnoje“ (International Rostrum of Composers) O. Narbutaitės „Melodija Alyvų sode“ simfoniniam orkestrui buvo išrinkta pirmuoju kūriniu rekomenduojamų transliuoti kūrinių devintuke.

Kompozitorė yra pelniusi ir keletą kitų reikšmingų apdovanojimų, jos kūriniai nuolat skamba daugelyje koncertų bei festivalių Lietuvoje ir užsienyje.

Antroje Lietuvos nacionalinio simfoninio orkestro koncerto dalyje skambės Richardo Strausso Simfoninė poema „Mirtis ir pragiedrėjimas“ (1889), A. Schopenhauerio filosofijos įkvėptas, skirtas amžinai gyvenimo ir mirties problemai kūrinys.

Taip pat išdirsime didžiųjų pasaulio dainininkių pamėgtą vokalinį ciklą „Keturios paskutinės dainos“ sopranui ir orkestrui, pagal Hermanno Hesse’s (Hesės) ir Josepho von Eichendorffo (Jozefo fon Aichendorfo) eiles. Šis opusas tapo ilgai trukusios kompozitoriaus kūrybos apibendrinimu, orkestrinės instrumentuotės meistro triumfu, kuris skamba tarsi atsisveikinimas. Čia be patetikos ir su šypsena skleidžiama nostalgiška nuotaika: iš vienos pusės atsisveikinimo skausmas ir mirties nuojauta, iš kitos – gyvenimo teigimas ir proto nevaržoma egzistencinė tėkmė.

Šį nuostabų vokalinį ciklą atliks talentingoji Lietuvos dainininkė Asta Krikščiūnaitė.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją