Sutaupiusiems bilietų sąskaita, pražiopsojusiems ir visiems kitiems pavėlavusiems, kaip žinia, telieka kaulai, kas šiuo atveju reiškia koncertinį atlikimą sporto arenoje.
Skirtingai nuo daugybės grupės "Queen" gerbėjų, ėjusių į koncertą drebančia iš susijaudinimo širdimi, buvau nusiteikęs ramiai priimti bet kokią – nuo puikiausios iki prasčiausios – roko klasikų paveldo interpretaciją. Mano susidomėjimas šia grupe prasidėjo išleidus "A Night at the Opera" ir pasibaigė gana greitai, jau po kelių albumų. Vėlesnė (stadioninė) "Queen" pompastika visiškai neatitiko aukštų purvino garažinio roko idealų.
Miuziklas "We Will Rock You" pirmą kartą buvo pastatytas Londone 2002 m. ir per keletą metų paplito po visą pasaulį nuo Pietų Afrikos iki Japonijos. Lietuva ir kitos Baltijos šalys vėl pateko į Rusijos įtakos sferą, todėl mūsų "Queen" gerbėjams teko stebėti būtent rusišką miuziklo versiją.
Dėl to kilo tam tikrų nesklandumų – dalis žiūrovų tikėjosi, kad pamatys originalų anglišką pastatymą, o dalis atėjusių į koncertą arenoje stebėjosi, kodėl jiems nerodo miuziklo, o tik atlieka "Queen" dainas.
Pasak reklamos, atlikėjai į "We Will Rock You" buvo renkami ypač kruopščiai, vos ne pačių "Queen" narių. Jei, kaip teigiama, visi dainininkai yra muzikos mokyklų ir akademijų studentai bei įvairių dainavimo konkursų laureatai, galima daryti tik vieną išvadą – Rusijos muzikos mokymo sistema išgyvena visišką nuosmukį.
Miuziklo trupė priminė trečiarūšio TV žvaigždžių inkubatoriaus abiturientus, kurie spėjo išmokti tik elegantiškai laikyti mikrofoną ir cypiančiu balsu kartoti retorinį klausimą „gde vaši ruki?“.
Nė vienas iš berods aštuonių solistų nė iš tolo nepriartėjo prie Freddie Mercury atlikimo, o žymiojo "Queen" daugiabalsio pritariamo dainavimo buvo apskritai atsisakyta. Kaip ir sumanyta, miuziklo apogėjumi tapo finalinis "Bohemian Rhapsody", per kurį kuklus kikenimas peraugo į nuoširdų kvatojimą. Gerai bent, kad jautresni "Queen" gerbėjai tuo metu buvo jau seniai išvykę iš arenos, nes jiems būtų tekę kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Balandžio 20-ą, ketvirtadienį, sostinės klube "Galaxy" vyko radijo stoties "Relax FM" bliuzo koncertų serijos vakaras, pavadintas Dvigubu bliuzo ir rokenrolo smūgiu. Pirmojoje koncerto dalyje grojo gerai Vilniaus publikai žinomas latvių rokenrolininkas Pitsas Andersonsas su grupe "American Dream".
1961 m. Rygoje Pitsas subūrė pirmąją Sovietų sąjungoje roko grupę "Melody Makers" ir nuo to laiko nuosekliai puoselėja rokenrolo ir rokabilio tradicijas. Andersono grupės koncertas kaip visuomet pasižymėjo tiksliai išlaikytu stiliumi ir geru, profesionaliu muzikavimu.
Pagrindinė vakaro žvaigždė buvo labai sena britų hard ir blues rock grupė "Ten Years After", dalyvavusi net legendiniame Woodstocko festivalyje 1969 metais. Jau kurį laiką grupė groja be originalaus lyderio, gitaristo ir vokalisto Alvino Lee, kuris pasirinko solo karjerą.
Likę trys grupės nariai pakeitė jį jaunesniu muzikantu Joe Goochu, kuris Vilniuje nenuvylė net skeptiškiausiai nusiteikusių žiūrovų. Nors ir ne ypač geras vokalistas, jis puikiai, skoningai ir labai techniškai, gal net ne blogiau už garsųjį pirmtaką grojo gitara.
"Ten Years After" pasirodymo programoje buvo net trys iš keturių Woodstocke grotų dainų ir kiti populiariausi grupės kūriniai. Labai efektingai skambėjo didžiausias "Ten Years After" hitas "I'd Love to Change the World" su subtilia akustine pradžia ir emocingu finalu, greitas Sonny Boy Williamsono ritmenbliuzas "Good Morning Little Schoolgirl", "Love Like a Man" su vienu geriausių visų laikų roko gitaros rifų ir bisui sugrotas rokenrolas "Choo Choo Mama".
Du paskutiniai koncerto kūriniai sudarė tarsi retro stiliaus koliažą. Į "I Can't Keep from Cryin' Sometimes" buvo įpinti garsiausių septinto ir aštunto dešimtmečių roko grupių "The Doors", "Cream", "The Who", "Deep Purple", "Jimi Hendrix Experience" dainų fragmentai. O finalinį "I'm Going Home", skirtingai nei Woodstocke, kur Alvinas Lee citavo tik "Blue Suede Shoes", puošė visa klasikinių rokenrolų melodijų virtinė.
Balandžio 24 d., pirmadienį, tame pačiame klube "Galaxy" rusų roko legenda Borisas Grebenščikovas ir jo grupė "Akvarium" pristatė naują, ką tik išleistą albumą "Bespečnyi russkij brodiaga". Nemažą koncerto dalį sudarė 2005 m. Vilniuje jau groti "Zoom Zoom Zoom" programos kūriniai, o tarp naujų dainų ir pabaigoje – "Akvariumo" klasika.
Klausydamas koncerto prisiminiau, kad beveik tuo pačiu metu prieš dvidešimt metų "Akvarium" pirmą kartą apsilankė Vilniuje ir tapo festivalio "Lituanika 1986" laureatais. Iš anos sudėties grupėje liko Borisas Grebenščikovas, tačiau reikia pripažinti, kad šiuolaikinis "Akvarium" skamba kur kas sklandžiau ir profesionaliau.
Paskutinė balandžio savaitė tradiciškai taps džiazo gurmanų puota. Prasidės festivalis "Kaunas Jazz 2006", kurio valgiaraštyje šiemet puikuojasi tikri gardėsiai: Kubos trimitininkas, buvęs fantastiškos grupės "Irakere" narys Arturo Sandovalis, vienas geriausių šiuolaikinių džiazo vargonininkų Joey DeFrancesco'as, nepaprastai techniškas būgnininkas, buvęs "Chick Corea‘s Elektric Band" narys Dave'as Wecklas ir dainininkė Dianne Reeves.
