„Šiais metais sueina keturiasdešimt metų kabaretui „Tarp girnų“. 1983 m. buvo surengtas paskutinis kabareto pasirodymas. Pagalvojome, kad tai bus graži proga prisiminti jį. Šiame dvigubame vinile sudėjome visas kabareto dainas. Plokštelių įrašai buvo saugomi juostose Lietuvos valstybiniame archyve. Vienoje plokštelėje yra iš naujo išleista restauruota „didžioji“ kabareto vinilinė plokštelė.

Kitos plokštelės vienoje pusėje yra pirmoji maža kabareto plokštelė, su Žilio pieštu viršeliu, o antroje jos pusėje – gyvo garso koncerto įrašas iš sporto rūmų. Garso režisierius Artūras Pugačiauskas sukūrė stebuklą – restauravo abiejų įrašų garsą taip, kad atrodo, jog dainos įrašytos studijoje šiandien,“ – pasakoja maestro sūnus V. Kernagis.

Pasak A. Pugačiausko, restauravusio ir visus ankstesnius V. Kernagio vinilinių plokštelių garso įrašus, garso reastauravimo pasaulyje, kaip medicinoje – tai, ko negalima buvo padaryti vakar – įmanoma šiandien. „Žinoma, reikia mokėti naudotis naujausiomis technologijomis, – juokiasi A. Pugačiauskas. – Šiaip esu reiklus sau, bet šį kartą esu patenkintas tuo, ką pavyko padaryti. Nes koncerto įrašas iš sporto rūmų buvo labai prastos kokybės. Matyt, muzikantai įrašinėjo garsą sau. Tiesiog „uždokumentavo“ koncertą. Juosta buvo visiškai nutrinta. Kaip restauratoriai nuvalo su teptuku kiekvieną paveikslo milimetrą, taip ir šiame muzikos įraše, teko labai kruopščiai, sekundę po sekundės su technologijų pagalba išsivalyti garsą.“

Garso režisierius sako, kad dirbdamas su V. Kernagio dainomis jaučia itin didelę atsakomybę, nes teko ne kartą su maestro įrašinėti jo dainas studijoje ir jam gyvam esant: „Vytautas buvo labai reiklus tiek sau, tiek kitiems. Įrašinėjant jį daug dublių tekdavo daryti, kol jis likdavo patenkintas. Dabar, restauruodamas jo muziką nuolat galvoju, o ką gi V. Kernagis man pasakytų.“

Dainų autorius ir atlikėjas, muzikos apžvalgininkas Domantas Razauskas, pristatydamas vinilines kabareto „Tarp girnų“ plokšteles anotacijoje rašo, kad Kernagio kabareto „Tarp girnų“ programa amžiams į istoriją įsirašė kaip geriausias muzikinės satyros pavyzdys.

„Ankstyvesnėje plokštelėje su pieštiniu maestro atvaizdu ant viršelio labai gerai justi, kad švelnus ir lyriškas, poetiškas Kernagis pereina į kabareto teritoriją. Vėlyvesnis, garsiausiasis albumas „Tarp girnų“ (su varna ant viršelio) – jau visiškai, radikaliai kitas Kernagis. Siurrealistiškas (dėka šviesios atminties Olego Zacharenkovo kūrinių), pabrėžtinai estradiškas, net cirkiškas (o prie to itin gerai pritinka kandūs Juozo Erlicko tekstai), savo valsų, polkų, rokenrolų ir disko parodijomis.

Tačiau estrada Kernagiui nereiškė flirto su oficialiąja sovietine muzikine „pakazūcha“. Šito kaip sykis išvengta, nei vienas jo albumas nei lašeliu neskamba sovietiškai! Greičiau atvirkščiai. Kernagio estrados įkvėpimo šaltinis – tarpukaris su Dolskiu, Šabaniausku, „Metropoliu“… Būtent čia, pop muzikos, estradinės kultūros lopšyje jis ieško įkvėpimo ir anos laisvos estrados aidai, ano meto laisvų poetų tekstai (Binkio „Šimtas pavasarių“) yra ne kas kita, o savotiškas protestas prieš sovietinį kultūrinį kičą, kultūrinį cirką, pasityčiojimas iš jo, priminimas, kad būta kažko visai kitokio, šviesaus ir tikro, kad tai gyva, tai vis dar teka kraujyje, tai vis dar įmanoma.

Todėl man kabaretas „Tarp girnų“ – ne tik žvėriškai talentingai paruošta muzikinės satyros programa, ne tik vaikystėje nuklausyta smagi, siurrealistiškai ironiška plokštelė. Tai akivaizdus Kernagio laisvės manifestas. Kaip ir visa jo kūryba.“

Nuo vasario 16 d. vinilines plokšteles galima rasti maestro puslapyje www.kernagis.lt, o nuo vasario 22 d. jos bus pristatomos Vilniaus knygų mugėje, muzikos salėje. V. Kernagio gerbėjų laukia ir dar viena staigmena – pirmą kartą išleista ir speciali maestro vardo rūbų linija, kurioje kabareto dvasia persikėlė į džemperius ir marškinėlius.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją