– Koncertuojate su dviem grupėmis: „Living dead stars“ ir „Stormhammer“. Muzika rimta, bet gerbėjai dažnai nežino ar atėjo į komedijos šou ar į koncertą, kodėl?
– Koncertuose man į galvą šauna kvailiausių idėjų. Aš nebijau pasijuokti iš savęs ir kitiems noriu sukurti tokią atmosferą, kad, išėję namo, gerbėjai prisimintų ne tik ką išgirdo, bet ir kaip linksma jiems buvo. Pavyzdžiui, per koncertus įprasta, kad atlikėjai publikai meta būgnininko lazdeles ar gitaros mediatorius, o pas mane žmonės gali tikėtis, pavyzdžiui, sugauti virtuvinius valymo šepetėlius.
Prieš vieną iš koncertų nusipirkau šūsnį jų ir koncerte mėčiau juos miniai. Smagiausia, kad vienas metalo gerbėjas, sugavęs vieną iš rožinių šepečių, atėjo prie manęs po koncerto ir paprašė jį pasirašyti. Jis buvo labai laimingas, o aš pirmą kartą padėjau parašą ant virtuvės reikmens.
– Ko reikėjo prisidirbti, kad nuvykus į areną, kur koncertuosite, patektumėte į policijos nuovadą?
– Čia vienas juokingiausių nutikimų. Mes vykome koncertuoti į Vokietiją. Viskas kaip ir įprastai – išsikrovėme daiktus, pradėjome ruoštis ir tada aš nusprendžiau apsižvalgyti. Nuėjęs į užkulisiuose esančią poilsio zoną pamačiau, kad mes atsidūrėme tikroje policijos nuovadoje. Mums realiai buvo paskirta erdvė ten, kur papulti tikrai nenorėtų nei vienas, pačioje nuovadoje. Gerai, kad mums dar nepaskyrė atskirų vienučių (juokiasi)! Pasirodo ten buvo kažkaip sujungti pastatai. Buvo ir be proto juokinga ir ne visai jauku laiką leisti policijoje. Džiaugiuosi, kad iš ten ištrūkome po užkurto tos nakties beprotiško vakarėlio ant scenos pilnutėlėje arenoje.
– Galbūt ne atsitiktinai Jums buvo parinkta nuovada, nes nuvažiavus į naują koncertų salę Jūs esate tikras galvos skausmas apsaugai?
– Nes aš jų niekad neklausau, ką jie sako. Jeigu jie sako man nelipti nuo scenos koncertuojant, nes aš ant jos nebegalėsiu užlipti neprisidaręs problemų, aš būtinai tą ir padarysiu. Arenų apsaugai aš didžiausias siaubas (juokiasi). Aš noriu publikai sukurti beprotišką vakarėlį. Bet aišku, visada prisidarau bėdų. Ir buvo ne vienas atvejis, kai apsauga buvo teisi, nes nulipęs nebegalėjau grįžti atgal, pakyla buvo per aukštai.
Dainos metu šokinėjau, kabarojausi, ritausi ant scenos, bet niekaip neužlipau, ir apsauga bandė užkelti, bet nepavyko. Teko likti dainuoti ten kur buvau. Jau net nesuskaičiuoju, kiek visokių daiktų sulaužiau ar suplėšiau taip šokinėdamas nuo scenos. Paskutinį kartą kabarojantis ant scenos suplėšiau savo diržą, kurį turiu nuo 15 metų. Visi tą matė ir juokėsi, bet tame juk ir yra linksmybės ar ne?
– Negalite pabūti ramiai ir turo autobuse. Kaip įmanoma vos nesudeginti viso autobuso?
– Turo autobuse verda tikras gyvenimas vertas filmo scenarijaus. Nebūna dienos, kad ko nors neprisidirbtume. Kartą aš tiesiog vos nesudeginau autobuso. Visi žino, kad aš esu ne koks kulinaras ir manęs geriau net neprileisti prie virtuvės ar ten esančių prietaisų, nes bus blogai.
Vieną naktį, po koncerto, kol visi miegojo, aš išalkau ir galvojau, kad pasišildysiu maisto ir eisiu miegoti. Bet gavosi taip, kad man pradėjus šildyti maistą, aš buvau toks išsekęs po pasirodymo, jog tiesiog užmigau šalia mikrobangės. Kitas dalykas, kurį atsimenu tai buvo dūmų pilnas autobusas. Tada ne tik aš, bet ir visi kiti pabudo, laimei niekas neužsidegė, bet grupės nariai daugiau man nieko šildyti nebeleidžia.
– Ne tik maisto šildyti grupės nariai turėtų neleisti, bet ir laikyti surišę, kad ko nors nesusilaužytum per savo aktyvumą?
– Aš visada sakau, kad nesvarbu, kas nutiktų gyvenime, jeigu aš turiu sceną, aš ant jos užlipsiu net jeigu ir gyvenimas virstų aukštyn kojom. Dažniausiai taip nutinka, kad prieš koncertus kažkas įvyksta, bet privalai viską pamiršti ir ant scenos žengti džiuginti žmones, net jeigu širdis plyšta. Šiuo atveju ne širdis plyšo, o pirštai lūžo. Prieš koncertą Londone, naktį autobuse vienas grupės narys man sulaužė kojos pirštą.
Aš ėjau pro duris, o jis jas staigiai atidarė, smūgis buvo stiprus. Negana to, vėliau einant autobuse be batų, su kita koja įspyriau į šalia stovėjusią kėdę. Lūžo ir kitos kojos pirštas. Naktį važiavome į ligoninę ieškoti pagalbos, medikai patarė man atšaukti koncertą, tačiau tai net nebuvo variantas. Tad visą dieną, ant scenos ir visą naktį, aš linksminau žmones su abiejų kojų lūžusiais pirštais. Bet aš jau toks esu, padarysiu gyvenime viską, kad būčiau ant scenos ir, kad žmonės išėję iš mano koncertų išsineštų linksmiausius prisiminimus. Tas koncertas buvo beprotiškas. Londone publika išprotėjusi.
– Gimtadienių šventimas ture taip pat virsta kuriozinėmis situacijomis?
– Ture turime labai įtemptą dienotvarkę, laiko praktiškai niekam nėra. Olandijoje koncertas buvo sekmadienį, aplink – vos viena dirbanti parduotuvė, o aš norėjau draugui nupirkti tortą su žvakutėmis. Parduotuvėje radome šaldytą tortą, bet žvakučių – ne. Na žinoma, negi mums viskas seksis taip, kaip turi būti. Aš sugalvojau į tą šaldytą tortą susmaigstyti tikras dideles žvakes. Tortas atrodė labai juokingai – koncerto metu, atnešėme jį ant scenos ir su visa minia pasveikinome kolegą su gimtadieniu.
