Ar galima roko istoriją ar bent jau atskirus jos epizodus papasakoti skaičiais ir datomis? Tikrai galima pabandyti. Šioje knygoje muzikos istorija pasakojama visiškai naujai – per infografikus, iliustruojančius įvairių žanrų, tokių kaip bliuzas, popsas, pankrokas, progresyvusis ir sunkusis metalas, raidą, įtaką ir ryšius, braižant įvairių muzikos žanrų genealoginius medžius, pristatant roko žvaigždžių portretus ir atskleidžiant keletą smalsumą žadinančių ar net stulbinančių faktų.
Kaip rašoma leidyklos pranešime spaudai, skaičiai padeda atkurti laiko tėkmę, datas ir įvykius. Nurodant informaciją apie tokių atlikėjų kaip „The Beatles“, Dylanas, Janis Joplin, Springsteenas, Bowie, „The Ramones“, Amy Winehouse ir „Nirvana“ parduotų įrašų skaičių, kiek pinigų uždirbta, kaip ilgai rekordas išliko topuose, kiek dienų prireikė norint įrašyti dainą, kiek sekėjų turi „Twitter“ ir kt., galima suteikti apčiuopiamą pavidalą pasiekimams, kurie kitu atveju gali atrodyti abstraktūs.
Galiausiai ši knyga nėra eilinis pasakojimas – tai išties išskirtinė viską apimanti roko apybraiža, lyg atlikėjo ar grupės karjeros laiko juosta.
Delfi skaitytojams - ištrauka iš knygos:
Nirvana
Atvirkštinė ekstazė, akinantis nušvitimas, kuris galbūt buvo atimantis regėjimą nuo pat pradžių. Pasirinkti tokį pavadinimą kaip „Nirvana“ devintojo dešimtmečio pabaigoje bemaž reiškė atsisakyti bet kokių pretenzijų į išganymą.
Jimas Morrisonas mėgino atverti suvokimo duris ir, ko gero, nusidegino ranką į kitapus slenksčio liepsnojusią pragaro ugnį. Rodėsi, kad tos durys atsidarys nesunkiai, bet buvo aišku, kad anapus galima rasti tik neįkvepiančių atradimų ar veikiau pribloškiančią daugybę paaugliškų svajonių. Kandžiais socialiniais komentarais „Nirvana“ išjuokė tokias klišes kaip, pavyzdžiui, idėją, kad būti jaunam tolygu būti gražiam, įžūliam ir laimingam.
Klausydami šios grupės tiek jaunuoliai, tiek suaugusieji pasisemdavo įkvėpimo šokti vis aukščiau ir aukščiau, kol galva tėkšis į lubas. Visiems, kas tik klausėsi, „Nirvana“ tapo paskata kurti laužus ir deginti viską, kas jaunimo pasaulio dykynėje dar buvo gyva. Tai buvo beprotiškas projektas, miesčioniškas nušvitimas, sugedęs ir neišvengiamai pametęs kelią. Ir viskas nebuvo tiesiog pokštas.
Šiandien tokio albumo kaip Nevermind išvengti neįmanoma – jis stūkso tiesiai prieš akis it oksidavęsis apsitrynęs monolitas ir liudija apie laikotarpį, kuris perskrodžia laiką lyg akiplėšiškai įstatytas pleištas, kažkas velniai žino, kur ir velniai žino kada, kažkas, kas gali sugrįžti bet kurį akimirksnį, ypač kai to mažiausiai tikimės, dangiška angelų benzinu suteptais sparnais rūstybė.
Ir nepamirškime roko, kuris to meto Amerikoje buvo laikomas suirusiu lavonu, kaliause mulkiams apgaudinėti, pasaulio rinkos produktu, neturinčiu jokio sąlyčio su jaunimu, vis dar puoselėjančiu idėjas, kaip muzikoje sujungti poeziją ir įtūžį.
Dešimtojo dešimtmečio pradžioje rokas buvo seniena, pasiruošusi užleisti vietą repui. Bet tada įžengė „Nirvana“ ir su paprasčiausiais instrumentais (gitara, bosu, perkusija ir vokalu) įkūnijo viską: nematomą, prarastąją kartą, tuos, kurie nebeturėjo tapatybės, kurių niekas nebemylėjo ir nesiklausė, kurie atmetė status quo ir netrukus leisis į protesto žygį Siatlo gatvėmis.
Kurtas Cobainas darė tai, ką darė, nes kitaip negalėjo, nes rokas buvo jo kraujyje, nes balsas veržėsi iš gerklės bemaž nesąmoningai, nes nebuvo kito pasirinkimo. Cobainas nesiekė tapti kartos veidrodžiu, niekada nekalbėjo niekieno vardu ir ant scenos netroško būti žvaigžde.
Jis buvo viešas asmuo, gyveno viešą gyvenimą, išgyveno ir iškentė savo džiaugsmus ir skausmus viešai, mylėjo viešai, o savo muzikoje papasakojo viską, ko nesugebėjo perteikti žodžiais. O visuomenė jį ryte surijo, įsitvėrė nagais, išsiurbė gyvybę ir iščiulpė energiją (tiesiog paleiskite Smells Like Teen Spirit visu garsu ir pažiūrėkite, kaip daina paveiks klausančius).
Dvylika albumų: trys iš jų studijiniai (pelnę grupei šlovę ir legendos statusą), trys gyvų pasirodymų įrašai ir šeši rinkiniai. Aštuoneri veiklos metai iki Cobaino mirties, koncertų banga, 75 milijonai parduotų įrašų ir su niekuo nesupainiojamas skambesys, lyderio vokalas ir tekstai.
„Nirvana“ sėkmingai jungė pankroką, sunkųjį roką, sunkųjį metalą, indi, dainų rašymą, melodiją, maištą ir utopiją. O tada įvyko tragedija – Cobaino savižudybė sulaukus dvidešimt septynerių, nebepakėlus užgriuvusio gyvenimo spaudimo. Liko jo muzika, grupės dainos ir svajonė apie maištingą, energingą roką, kurį žmonės mylės dar ilgai ilgai.
| Pagalbos telefonai: | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Skambučius į visas linijas apmoka SADM iš Valstybės biudžeto lėšų. | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Emocinė parama internetu | |||||||||||||||||||||
| |||||||||||||||||||||
| Krizių įveikimo centre (Antakalnio g. 97, Vilnius, www.krizesiveikimas.lt) budi psichikos sveikatos specialistai, su kuriais galite pasikonsultuoti atėję arba per Messenger ar Skype be išankstinės registracijos ir nemokamai. Į budinčius psichologus bus galima kreiptis darbo dienomis 16-20 val., šeštadieniais 12-16 val. Visa papildoma informacija – puslapyje www.krizesiveikimas.lt. Pagalba nusižudžiusių artimiesiems: savitarpio pagalbos grupė, dažniausiai užduodami klausimai, literatūra ir kita naudinga informacija puslapyje artimiems.lt Vaikų ir paauglių krizių intervencijjos skyrius. Veikia visą parą. (8-5) 275 75 64. |
