Apie tai, kad Iggy Pop atvažiuos į Lietuvą, naujienų portalai skelbė jau nuo praeito pavasario. Atlikėjas laikomas viena įtakingiausių visų laikų Amerikos roko žvaigždžių. Karjerą pradėjęs 1967 m. protopunk muzikos grupėje „The Stooges“, kurią pats ir subūrė, jis padėjo apibrėžti punk muziką ir padarė didžiulę įtaką daugeliui kitų grupių, tokių kaip „The Ramones“, „The Sex Pistols“, „Television“ ir kitoms. Koncerte Vilniuje skambėjo vienas mėgstamiausių, kaip prisipažino pats Iggy Pop, kūrinių iš „The Stooges“ repertuaro „I‘m Sick Of You“.
Atlikėjas parodė dėmesį ir tiems, kurie laukė kultiniais laikomų hitų, tokių, kaip „Lust for Life“ ar „Passenger“. Šiems užgrojus prie scenos užvirė katarsiška ekstazė, ją dar pakurstė Iggy Pop elgesys scenoje – ekstravagantiškos pozos, iki pusės išrengtas kūnas ir maištingi rankų mostai, visiškai natūralūs dainininkui.
Daugeliui gerai atpažįstami punk muzikos himnai kaitaliojosi su epizodais iš naujausio prieš tris metus pasirodžiusio atlikėjo albumo, kuriame Iggy Pop atsiskleidžia jau visai kitaip. Kaip apžvalgoje apibūdino „Rolling Stone“, šiame džiazinių trimitų ir Sinatros įtakos pažymėtame albume Iguana [nuo šio gyvūno pavadinimo kilo Iggy Pop pseudonimas, – aut. past.] pasirodo esąs visiškai įtikinamas „loundžinis“ driežas.
„Loves Missing“, sugrotas iš karto po koncertą pradėjusio „5 foot 1“, būtent taip ir nuteikė – jausmingai, seksualiai, kiek melancholiškai, veriančiai kiaurai ir nors šis kūrinys buvo bene mažiausiai „iggypopiškas“ iš viso to, ką buvo galima išgirsti, būtent jį norėjosi išklausyti grįžus po koncerto į intymią namų aplinką.
Apibendrinti jausmus, daryti išvadas ir analizuoti tai, kas įvyko birželio 16 d. vakarą „Compensa“ salėje, sunku. Žodžiai patys save trina, spyriojasi, kai rašai apie žmogų, keitusį muzikos (ir ne tik punk žanro, bet muzikos apskritai) kryptį, įliejusį savo pėdsaką į visus tuos kitų grupių ir atlikėjų kūrinius, kuriais žaviesi, bet niekada jų nesiejai su Iggy Pop.
Po šio pasirodymo gyvas įspūdis lieka pleventi erdvėje, laisvas nuo vertinimų, klišių, stereotipų. Lankstus, kaip ir pati amerikietiškoji punk muzikos Iguana. Tačiau dabar žinai, kad jis buvo ir dar tik bus daugelyje kitų grupių, kurios šią akimirką repetuoja garažuose ir rūsiuose, laukdamos, kada ateis jų eilė užlipti ant scenos, paveldimas, kaip relikvija.
