Kas itin svarbu dainininkei – prie visų dienos šviesą išvydusių dainų kūrybos prisidėjo pati Gabriela. Tačiau jausmas, kad mergina gali kurti, neatėjo savaime, rašoma pranešime spaudai.
„Kiek save pamenu, visuomet maniau, kad kurti nemoku, bet prieš keletą metų pamaniau: jeigu nepabandysiu, taip ir nesužinosiu, ar moku rašyti dainas. O viskas buvo labai paprastai: ilsėjausi prie ežero, kompozitorius atsiuntė melodiją, o aš išsyk sukūriau žodžius“, - pasakoja Gabriela.
Dabar Lietuvos muzikos teatro akademijos pirmakursė nepaprastai įsijautusi ne tik į pačius mokslus, bet ir dainų kūrimą. O įkvėpimas ją aplanko pačiose netikėčiausiose vietose: „Būna, mintys gimsta parke, prekybos centre, gulint ir skaitant knygas, važiuojanti dviračiu: tada reikia greitai minti, kad spėtumei grįžti namo ir kuo greičiau užsirašyti“.
Na, o naujausia Gabrielos daina gimė anglų kalba.
„Tai jau trečioji mano daina, skambanti angliškai. Šią kalbą, kurią supranta didžioji dalis planetos žmonių, pasirinkau todėl, kad ji pasiektų kuo didesnę auditoriją. O daina išties aktuali bet kuriam žmogui, kad ir kurioje pasaulio dalyje jis gyventų dėl vienos itin svarbios priežasties: ji savyje turi užkoduotą labai teigiamą žinutę. Pirmiausia, reikia visuomet būti savimi, o antra – ji apie vienas kito palaikymą bet kokioje situacijoje: tuomet nesijausime vieniši, kas šiais laikais labai svarbu. Geras žodis, padrąsinimas – kartais tik tiek reikia, kad galėtumei eiti į priekį. Kai man būna sunku, didžiausia mano palaikymo komanda – tai mano artimieji ir mano vokalo mokytoja Nijolė Maceikaitė. Be artimųjų palaikymo, be mokytojos profesionalių patarimų, nebūčiau tokia, kokia esu dabar, ir, žinoma, nekurčiau tokių dainų“, - įsitikinusi Gabriela.
Beje, už jos šiuolaikinį skambesį ir vokalo įrašus dainininkė dėkoja muzikos prodiuseriui Artiomui Penkevičiui. „Jis išpildė visus mano muzikinius norus“, - šypsosi atlikėja ir kviečia pasiklausyti bei įvertinti jos premjerą:
