Kas vadovaus Filharmonijai penktadienį nuo vidurdienio sprendė Kultūros ministerijoje posėdžiavusi aštuonių narių komisija, vadovaujama kultūros viceministro Fausto Latėno.
Kaip DELFI sakė vienas iš kandidatų T. Bakučionis, komisijos nariai iš 180 galimų balų nė 80 neskyrė nei jam, nei kuriam nors kitam konkurso dalyviui.
Anot kultūros ministro patarėjos Zitos Čepaitės, konkursai biudžetinių koncertinių ir teatrinių įstaigų direktorių pareigybėms užimti skelbiamas kas 5 metai.
„Pirmajame konkurse norą vadovauti Nacionalinei filharmonijai pareiškę kandidatai atitiko konkurso sąlygas. Gal kiek daugiau diskutuota dėl jų vadybinio darbo patirties – du iš jų nebuvo dirbę įstaigų vadovais, o tik jų pavaduotojais. Tačiau buvo nutarta - ir teisininkai tam neprieštaravo, - kad toks darbas tai pat gali būti vertinamas kaip vadovaujamas“, - DELFI sakė ministro patarėja.
Konkursas vienos svarbiausių Lietuvos įstaigų direktoriaus vietai užimti susilaukė didelio visuomenės susidomėjimo. Diskusijas kurstė žinia, kad į Filharmonijos vadovo vietą pretenduoja prieš pustrečių metų per vadinamąjį konsulų skandalą diplomatinės tarnybos netekęs Gintaras Ronkaitis.
Muzikinė bendruomenė svarstė, ar pastaruoju metu Verslo darbdavių konfederacijoje, dirbęs G.Ronkaitis atitinka konkurso sąlygas. Jose be tradicinių reikalavimų vadovams minima, jog filharmonijos direktorius turi išmanyti ir mokėti taikyti kūrybinės ir meninės veiklos taikomuosius tyrimus, prognozuoti kultūros ir meno rinkos perspektyvas.
Buvęs konsulas savo gyvenimo aprašyme minėjo, kad yra dirbęs Užsienio reikalų ministerijoje, tačiau nenurodė fakto, jog buvo atleistas iš diplomatinės tarnybos už pažeidimus.
Anksčiau generaliniu konsulu Sankt Peterburge dirbęs buvęs diplomatas 2003 metais neteko teisės dirbti su valstybės paslaptimis susijusia informacija ir savo noru pasitraukė iš diplomatinės tarnybos.
Užsienio reikalų ministerija paprašė G.Ronkaitį ir kitus konsulus palikti diplomatinę tarnybą, nurodydama, kad jie pažeidinėjo Lietuvos vizų išdavimo tvarką.
Konsulai bylinėjosi su ministerija reikalaudami grąžinti į ankstesnį darbą, tačiau teismą Lietuvoje pralaimėjo, o vėliau – apskundė ministeriją Europos žmogaus teisių teismui Strasbūre.
„Lietuvos ryto“ paklaustas, kodėl nusprendė pasukti į meno sritį, G.Ronkaitis paaiškino, kad šiame darbe jam praverstų senos pažintys: „Sankt Peterburge dirbdamas konsulu aš turėjau glaudžių ryšių su menininkais, nes kuravau nemažai kultūrinių projektų“.