„Tiesa – drąsa” yra paauglių mėgiamas aštrus psichologinis žaidimas, išbandymas atvirumu. Giedrė apie tai kalba ir savo dainoje.
„Man atrodo, kad dažnai mes per daug skiriame laiko šiam žaidimui. Vis bandome įrodyti savo tiesas ir pateisinti savo sprendimus kažkokia menama drąsa. Tiesa ir drąsa yra labai subjektyvu”, – pranešime spaudai svarsto dainininkė.
O jei vis dėlto reikėtų rinktis: tiesa ar drąsa?
„Aš renkuosi neskaudinti nei savęs, nei kito. Renkuosi įsiklausyti ir išgirsti. Ir nieko neįrodinėti. Nes gali būti visaip”, – sako Giedrė.
Marškinių plėšymas dėl savo įsitikinimų jai nebūdingas.
„Pažįstu daug žmonių, kurie ardosi vardan savo tiesos įrodymo kitam. Tarkim, eurovizinis draskymasis komentaruose, kad štai ši ir ne kita grupė yra geriausia. Politika, vaikų auklėjimas, religija – daug pavyzdžių. Cha! Vieną tokių mačiau savo akimis: iš kavinės išeina solidaus amžiaus pora, moteris liepia vyrui vilktis striukę. „Nešalta man”, – tyliai atsako vyriškis. „Šalta, pasakiau”, – pakeltu tonu padedamas taškas”, – neslėpdama šypsenos pasakoja atlikėja.
Giedrė pripažįsta, kad anksčiau pati buvo kategoriškesnė. Dabar – labiau linkusi į pokalbį. Ji nėra idealistė, tačiau tiki, kad garbės žodis galioja ir šiais laikais.
„Ir jis galioja tiesiogiai – arba ištęsi, arba toje konkrečioje situacijoje esi pasišiukšlinęs”, – sako Giedrė.
O kaip susigrąžinti pasitikėjimo kreditus po išdavystės? „Išdavystė išdavystei nelygu. Jeigu kalbame apie meilę – manau, kad kito žmogaus mes negalime pasisavinti. Patarti kitam, ar pasitikėti „išdavusiu” dar kartą – aš negaliu, nes tai yra kiekvieno asmeninis sprendimas. Tik žinau, kad gali būti visaip. O štai po išdavystės, pavyzdžiui, karo metu – antro šanso draugystei nebeduočiau”, – teigia dainininkė.
Tačiau apgauti Giedrę nelengva – ji puikiai perpratusi kūno kalbą. „Aš jau daug metų esu dėstytoja, tai studentų išsisukinėjimo gimnastikos judesius jaučiu net užsimerkusi”, – juokiasi.
Jaunesnei atlikėjų kartai ji – rimtas autoritetas. Tiek išskirtinis Giedrės balsas, tiek jos parašyti kūrinių tekstai visuomet priverčia įsiklausyti. Tai – Giedrės arkliukas. Kaip ir 1990-2000 metų stilistika. Tai aiškiai juntama šiame kūrinyje, vienoje melodijos frazėje panaudotas ir balso iškreipimo filtras, primenantis tų laikų tendencijas.
Apie tai kalbėdama G. Kilčiauskienė pamini smagų pakeliavimo laiku momentą.
„Kūrinys „Tiesa ar drąsa?”, kaip ir kitos mano būsimojo albumo dainos, buvo kurtas ir įrašytas kartu su muzikos prodiuseriu Faustu Venckumi. Man patinka mudviejų tandemas. Bet šioje dainoje Faustui teko kurti house muziką, nors realiai, kai ši stilistika buvo ant bangos, jam tebuvo kokie 5 metai, – šypsosi Giedrė. – Albume bus ir daugiau dainų, kurios primins „tą – ne džiazinę Giedrę” ir man tai labai patinka. Esu dėkinga Lietuvos kultūros tarybai, asociacijoms AGATA ir LATGA, kurios iš dalies finansuoja mano albumą. Beje, kelias naujausias dainas jau bus galima išgirsti mano artimiausiame koncerte birželio 8 d. Vilniuje, „Vasaros terasoje”. Kaip ir visi muzikantai, be galo pasiilgau koncertų ir publikos.”
