Adas Gecevičius – elektroninės muzikos atlikėjas, „Vilniaus Energijos” ir „Sheep Got Waxed” narys, vertinamas pasaulinių muzikos industrijos kompanijų, rašoma pranešime spaudai. Umiko Kotori – lo-fi ir triphopą mėgstanti muzikos kūrėja, grupės „Ministry of Echology” vokalistė, buvusi „Shishi” būgnininkė. Jiedu pažįstami jau daug metų, susitikę festivaliuose ar koncertuose maloniai pabendraudavo, tačiau minties dirbti kartu iki šiol nebuvo.

„Kolaboracija įvyko netikėtai, – sako Adas. – Vieną dieną aš išgirdau jos naują albumą per „Shishi” radijo laidą. Kūrinys „Visata” man taip patiko, kad klausiausi jo visą savaitę. Pamaniau, kad reikia jai parašyti, pakviesti į studiją. Susitikome, gėrėme kavą, paleidau savo instrumentines kompozicijas. Išsirinkome kelis muzikinius eskizus. Umiko pažadėjo pagalvoti, ką įdomaus galėtume sukurti. Nežinojau, į ką tai išsivystys, – gal taip ir nuplauks. Bet po dviejų savaičių gavau įdainuotą versiją. Man tai pasirodė labai gražu ir visiškai netikėta, nes Umiko pažinojau labiau kaip punk, regio, roko, fusion atstovę, o šioje dainoje ji skleidžia nepaprastą ramybę.”

Umiko Kotori pasakoja, kad pastaruoju metu klausosi muzikos, kuri leidžia pabūti su savimi kaip tik taip – ramiai, lėtai, be lėkimo ir visų gyvenimo įspūdžių.

„Gal tada, kai susitikome su Adu, tokia ir buvo nuotaika? Vakare sėdėjau namuose viena, buvo labai jauku. Kažkaip pavyko užfiksuoti tą ramybę ir pasirodė, kad tai – geriausia, kas tiktų šiam kūriniui”, – sako Umiko Kotori.

Japoniškai „Umiko” reiškia „jūros vaikas”, o „Kotori” – „mažas paukštelis” arba „laimės paukštis”. Tai atsispindi ir pačioje dainoje: melodija supa, hipnotizuoja kaip jūra, o atlikėjos balsas primena paukščio čiulbėjimą.

„Paukščiai yra pirmieji ritmo ir muzikos skleidėjai. Gamtoje, be vėjo ošimo ar gyvūnų garsų, labiausiai atpalaiduoja paukščių giesmės. Ten užkoduoti visi įdomiausi ritmai”, – kalba Umiko Kotori.

Inspiruoja ją ne tik gyvoji gamta, bet ir japoniškas gyvenimo menas, estetika, kultūra.

„Japonišką inspiraciją esu išgaudžiusi režisieriaus Hayao Miyazakio filmuose, tokiuose kaip garsusis „Spirited Away”. Ypač įkvepia tai, kad savo darbais jis remia nacionalinius parkus Japonijoje. Ši šalis man įdomi įvairiais klausimais, o labiausiai žavi Okinava, kur žmonės išgyvena ilgiausiai pasaulyje. Jie neturi konkrečios religijos, bet daug įvairių dievų, dievukų, dvasių ir nuo mažens ugdo meną, kaip pažinti save ir rasti savo pašaukimą, kuris neštų džiaugsmą, ne tik sau, bet ir aplinkai. Be to, jie yra labai bendruomeniški”, – pasakoja Umiko Kotori.

Atlikėja atkreipia dėmesį, kad dauguma žmonių pastaruoju metu negali atsikratyti nuolatinio nerimo.

„Tie nesibaigiantys išgyvenimai, – koks tu baisus ar negražus, arba perdėtas didžiavimasis savimi, savo darbais. O paprasto dalyko – kas tas tikrasis tu – daugelis niekada taip ir nesužino arba savęs to net neklausia. Dažniausiai rūpi, kaip susitvarkyti aplinką. O juk aplinka ir pradeda tvarkytis, kai atsiranda vidinė ramybė. Kai sugebi ramiai susitikti su savo kančia. Ši akistata su ja įžiebia tikrąją aistrą, o aistra atneša džiaugsmą. Tad mano palinkėjimas – susitikti su savo kančia”, – kalba Umiko Kotori.

Daina „The Truth” – kaip tik apie tokią – ramią tiesą.

„Pastaruoju metu visi nori kuo fainiau, kuo įspūdingiau. Tokia nesibaigianti „Eurovizija”. Mes meluojame vieni kitiems, norėdami įtikti, nesakome tiesos. O iš šios dainos tiesiog gauni energijos. Iš jos sklinda didelis kiekis tokios ramybės, kuri užburia. Jaučiau, kad būtina šį kūrinį išleisti, nes įkvepianti muzika turi sklisti plačiau”, – sako Adas.