Ekspertai prie fortepijono
Šįkart labiausiai (ir turbūt ne man vienam) į akis krito nepaprasta „ekspertų“, kalbėjusių ir televizijos laidoje, ir anapus jos sienų, gausa. Atlikėjus vertino Lietuvos muzikos ir teatro akademijos laikinosios „Eurovizijos studijos“ patarėjai, atskiri muzikantai ir privačios estrados studijos vadovas, žiuri nariai: įžymus smuikininkas Vilhelmas Čepinskis, Algirdas Kaušpėdas, Stepas Januška, Jonas Jučas, Artūras Orlauskas. Tiesiog sunkioji artilerija – prieš bambuko bokštelius.
Visko čia būta. Tarp tikslių pastebėjimų, pavyzdžiui, vengti dainavimo unisonu (V. Čepinskis Ashtrey grupei) išgirdome ir sunkiai motyvuojamų dalykų. Tas pats V. Čepinskis tikrai lietuvaitei Augustei patarė mesti anglų ir dainuoti prancūzų kalba, o R. Kupstas jam priminė M. Jacksoną, grupės „Gravel“ solistas – Budulį.
Nors iš tikrųjų nei vieno, nei kito atlikėjo dainavimo maniera su šiais žinomais vardais nieko bendra neturi. Kai A. Kaušpėdas, įsivėlęs į palyginimus, R. Kupstą gretino su R. Cicinu, laidos vedėjas garbių ekspertų ironiškai paklausė: tad į kurį vis dėlto tas R. Kupstas labiau yra panašus – į Jacksoną ar Ciciną?
Blogiau nei anąkart skambėjo Ashtrey ir jos pritariamasis balsas, o Eglė, jei teisybė, pati iš naujo aranžavusi savo dainą, visiškai pasimetė frazuotėjė, ir Algis Bigelis, LTV laidų režisierius ir visokių kitokių dalykų meistras, teisingai numatė: „nėra melodijos“.
Naujos dainos laidos metu, suprantama, nesukursi, tačiau ne vieno atlikėjo intonacija be abejonės būtų tvirtesnė, jeigu bent vienas iš žiuri vietoj maža ką duodančių pastabų čia, televizijos klube, prie fortepijono padėtų atlikėjui iki pasirodymo sušildyti balsą, ir tai primintų daugelio ankstesnių metų patirtį, kai visi gabesni dainininkai turėjo savo muzikinį vadovą. Įtariu, kad iš paskutiniajame koncerte dalyvavusių atlikėjų tik Dove ir jos grupė turi rimtesnę muzikinę paramą. Po savaitės jos pasirodymas žymiai pagerėjo.
Kur dainos?
Nors „Eurovizija“ yra dainų konkursas, tačiau apie jas labai sunkiai rišasi kalba. Žiuri nariai, nors ir ne rūbų modeliuotojai, apžiūri mergaičių atlikėjų kelnes ir seksualumą, tačiau nepasiteirauja, kas tau, vaikeli, parašė dainą, pati ar kitas autorius, ar turi dainos klavyrą ir ką tu nuo savęs į jį įdėjai. Pagaliau ar apskritai ta daina tinka tavo balsui, ar gali su ja save ir kitus uždegti.
Galima tvirtai pasakyti: atlikėjų mes turime arba galime jų išsiugdyti, tačiau kol kas visiškai nematyti profesionalų sukurtų dainų ir kompetentingų autorių, kurie padėtų dainininkams perteikti savo kūrinio sumanymą ir jo idėją.
Nustebau iš pastarojo koncerto žiuri nario A. Kaušpėdo išgirdęs, kad „Anties“ veikla buvusi tiktai kvailiojimas. Tikrai žinau, kad šios grupės muzikantai įdėjo daug triūso, fantazijos ir kūrybinių pastangų, todėl kažin ar buvusį savo muzikavimą šiandien pavadintų tik kvailiojimu. Trūko muzikinio originalumo, gal ir taip. Tačiau sumanymo, idėjos tikrai nestigo. Ir tai būtų galima laikyti pavyzdžiu kitiems.
Piemenys iš kiemų susirenka ir dainuoja, pasakė vienas lietuviškosios „Eurovizijos“ žiūrovas. Ak, būtų gerai, jei jie būtų piemenys: sukurtų kaip anie „Saulele, motule, užtekėk užtekėk“ ar kažką panašaus. O jei ne, tai pilną maišą visokių švilpynių, drožinių ir tikro sąmojo, humoro atsineštų. Šie veikiau ne piemenys, o pinokiai ir barbės, atmetę savo gražią gimtąją kalbą ir pasivadinę visokiais neraštingais vardais, žiopčioja rinkos kalba, manydami, kad juos kas nors už jūrų marių nupirks.
Palyginti su pirmaisiais atrankos koncertais, ketvirtajame labiau apsišluota. Gal taip išėjo, kad čia vis dėlto susirinko atrinktieji ir geriausieji, o gal ir dėl to, kad patys rengėjai supranta, jog kvailiojimu nieko nenuveiksi.
