Penkerius metus su duetu dirbantis R. Fedasiukas atskleidžia, kad pirmasis signalas apie artėjančią krizę buvo sulėtėję bilietų pardavimai.
„Kai Italijoje bei kitose Europos šalyse prasidėjo pandemijos banga, mes pastebėjome, kad Lietuvoje žmonės į šią situaciją tikrai reaguoja – aukšti bilietų pardavimai vieną dieną tiesiog sulėtėjo. Buvo dienų klausimas, kada paskelbs karantiną,“ – teigė prodiuseris. Pasak jo, antro signalo laukti nebereikėjo – su komanda iškart sėdo ieškoti sprendimų, kada ir kaip perkelti visus grupės koncertus.
R. Fedasiukas atvirauja, jog koncertų perkėlimas yra kompleksinis uždavinys. Pranešime spaudai rašoma, kad kai tu turi ne vieną, o keliolika renginių ir tuo pačiu metu koncertų datų perkėlimus bando daryti visi – rasti tinkamas datas yra nemenkas iššūkis. Pavyzdžiui, „Žalgirio arenoje“ artimiausiems trims mėnesiams buvo likusios vos kelios datos savaitgaliais, tad teko rinktis ne tai, ko norėtum, o tai, kas dar buvo likę. Dar vienas iššūkis – užtikrinti, kad visa renginio komanda (muzikantai, garsistai, apšvietėjai) būtų laisvi pasirinktą dieną, nes šios srities profesionalas dažnai yra susiplanavęs savo darbus pusmečiui į priekį.
Anot prodiuserio, šiam koncertui visa komanda ruošėsi labai ilgai ir intensyviai – repeticijos su gyvo garso grupe vykdavo net tris kartus per savaitę. Buvo likusi paskutinė generalinė repeticija „Lofto“ patalpose ir kitas žingsnis jau turėjo būti pasirodymas didžiausioje šalies arenoje.
R. Fedasiukas prisipažįsta, kad ši ekonominė krizė ištiko grupę pačiais sėkmingiausiais jos metais. Be didžiausio pasirodymo „Žalgirio arenoje“, dar pavasarį turėjo įvykti keli „8 Kambario“ koncertai Norvegijoje ir Didžiojoje Britanijoje, iki vasaros buvo suorganizuota daugiau nei dešimt koncertų skirtinguose Lietuvos miestuose. Taip pat teko pakoreguoti planus su užsienio įrašų kompanijomis ir plėtros tikslais.
Tačiau jis pastebi, kad karantino metu sustojus pramogų industrijos veiklai, iškart suintensyvėjo šioje srityje dirbančių žmonių bendruomeniškumas. Visų jų tikslas – padėti šios srities atstovams kuo švelniau išgyventi šį sudėtingą ekonominį nuosmukį.
„Iš karto buvo aišku, kad pramogų industrija atsidurs recesijoje, bet šiandien jau matome, kad nuosmukis tęsis daug ilgiau. Kiekviena Lietuvoje su pramogų verslu susijusi asociacija kelia savo tikslus, bet šiuo metu esmė yra būti išgirstiems, kad būtų priimti atitinkami sprendimai, padėsiantys išsaugoti pramogų verslą ir sumažinti krizės padarinius“, – įžvalgomis dalijasi R. Fedasiukas.
Anot jo, pastartuoju metu apskritai atsirado daugiau geranoriškų socialinių iniciatyvų: restoranų ir kavinių tinklų atstovai teikia maistą medikams ir socialiai remtiniems asmenims, nemažai dizainerių ir drabužių pramonės įmonių susivienijo kartu pagaminti apsaugos priemones ligoninėms, didelė dalis įmonių parodė supratingumą susiklosčiusiai situacijai ir ėmėsi veiksmų užtikrinti savo darbuotojų saugumą. Socialinės atsakomybės apraiškų prodiuseris pastebėjo ir kitoje savo veikloje – didžiausio verslo vlogo „Proto industrija“ kūrime.
„Filmavimų metu mes lankomės įvairiose gamyklose, didelėse įmonėse, kuriose dirba nuo keliasdešimt iki kelių šimtų žmonių. Dar nepaskelbus karantino, tiek laidos komanda, tiek ir visų įmonių vadovai, suprasdami riziką, nusprendė perkelti filmavimo datas. Nors filmavimai sustojo neribotam laikui, išties džiugu, kad Lietuvos verslas rimtai vertina savo darbuotojų saugumą“, – pozityvių emocijų neslepia prodiuseris.
Jis prisipažįsta, kad laidos kūrybinė komanda rado kitą sprendimą: šiuo metu rengia naujų laidų seriją „Karantino interviu“. Jų metu Lietuvos verslininkai nuotoliniu būdu dalijasi patirtimi, kaip sekasi suvaldyti krizę savo įmonėse.
R. Fedasiukas įsitikinęs, kad kol tęsiasi karantinas, namuose galima išties nuveikti daug prasmingų ir ilgai atidėliotų darbų. Šiuo metu „Proto industrijos“ filmavimai vyksta internetu, o grupės „8 Kambarys“ nariai Deividas ir Karolis įrašinėja naujus kūrinius savo atskiruose namuose. Pasak prodiuserio, daugelio atlikėjų dabar pagrindinės pajamos generuojamos iš atributikos ir kūrinių perklausų įvairiose apmokamose muzikos platformose, tokiose kaip „Spotify”, „Pakartok”. Tai ypač tai aktualu ir jauniems dainų autoriams, kurių muzikos palaikymas yra vienintelis šansas įveikti šią netikėtą krizę.
