Šiuo itin sudėtingu visiems laikotarpiu paprašius svarbaus išaiškinimo iš Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos, gautas atsakymas nustebino – rašte pateikti tik teisiniai vienas kitam prieštaraujantys formalumai, visiškai nereaguojant į Renginių industrijos asociacijos pateiktus pasiūlymus, kaip saugant tiek vartotojų, tiek renginių industrijos įmonių interesus rasti sprendimus, rašoma asociacijos pranešime spaudai.

„Renginių industrijos asociacijos nariai, tarp jų ir DOMINO teatras, Žalgirio organizacija, Siemens arena, kūrybos namai ELITAZ, TIKETA, kartu su dideliu būriu – iš viso 51 organizacija, kurios yra pagrindinės kultūros, pramogų, laisvalaikio ir sporto renginių industrijoje (koncertų, vaikiškų renginių, muzikos festivalių organizatoriai, valstybiniai ir privatūs teatrai, bilietų platintojai, arenos) – kreipėmės į VVTAT dėl išaiškinimo, kaip turėtų būti elgiamasi renginių atšaukimo ar perkėlimo atvejais bilietų grąžinimo klausimu. Tenka pripažinti, kad sulaukėme paviršutiniško, abstraktaus ir perdėm formalaus atsakymo, rodančio nenorą įsigilinti į realią situaciją ar prisiimti atsakomybę. VVTAT, neanalizuodama susiklosčiusios situacijos Lietuvos Respublikoje bei neatsižvelgdama į kitų valstybių praktiką, o tik pateikdama abstrakčius nurodymus, aiškiai parodo ketinimą užsimerkti ir neanalizuoti force majeure teisinio reguliavimo Lietuvoje, o tik formaliai įvykdyti savo pareigą, ginant išimtinai neva tai silpnosios šalies interesą. Dėl šios priežasties nusprendėme kreiptis į Vyriausybę – prašome politinės valios priimti abiem pusėms proporcingus sprendimus, susijusius su pinigų grąžinimu už bilietus, įsigytus į karantino laikotarpiu neįvykusius renginius, kuriuos uždraudė Vyriausybė“, – situaciją komentuoja Renginių industrijos asociacijos valdybos pirmininkas, kūrybos namų ELITAZ vadovas Gediminas Jaunius.

Renginių industrijos asociacijos valdybos narė, DOMINO teatro vadovė Diana Bukantaitė – Kutkevičienė atkreipia dėmesį į kitų valstybių praktiką. Sektinų pavyzdžių, kaip šalys padeda renginių organizavimo sektoriui, pasak valdybos narės, tikrai ne vienas.

„Kartais juk nebūtina iš naujo „išradinėti dviračio" – Lietuvai, kaip Europos Sąjungos valstybei, užtektų domėtis, kaip kitos valstybės narės sprendžia analogiškas problemas ir perimti gerąją patirtį. Latvijos kultūros ministerija dar praėjusį mėnesį pateikė išaiškinimą, jog esant nenugalimos jėgos aplinkybėms, renginių organizatoriams bei bilietų platintojams pareiga vykdyti įsipareigojimus išlieka, bet jei yra galimybė juos įvykdyti ateityje, bilietus įsigiję asmenys neturi teisės į bilietų grąžinimą bei pinigų už tuos bilietus susigrąžinimą. Pavyzdžių galima rasti kiekvienoje valstybėje, kiekvienoje srityje – ar tai būtų mokesčių lengvatos, ar savalaikiai politiniai sprendimai, ar subsidijų skyrimas, ar patirtų nuostolių kompensavimas. Svarbiausia yra kalbėtis ir situaciją vertinti adekvačiai – juk šiandien išties nebeaišku, ar silpnesnė pusė yra vartotojas, ar renginių rinka su visomis joje veikiančiomis įmonėmis ir darbuotojais, kurių darbo vietas ir norima išsaugoti“, – sako Diana Bukantaitė – Kutkevičienė.

„TIKETA“ direktorius, asociacijos valdybos narys Andrius Žiauberis įsitikinęs, jog didžiausia nauda renginių industrijos sektoriui taptų būtent PVM mažinimas.

„PVM sumažinimas organizatoriaus pajamoms būtų esminis faktorius išgyvenimui. Būtent dėl tokio sprendimo industrijai taptų išties lengviau kvėpuoti“, – įsitikinęs A. Žiauberis.

Dėl valstybės pagalbos būtinumo renginių sektoriui pritaria ir Žalgirio areną reprezentuojantis, asociacijos valdybos narys Mantas Vedrickas: „Matome puikų pavyzdį, kai Europos Komisija 2020-03-12 jau yra patvirtinusi tokią priemonę Danijos prašymu ir Danijos Vyriausybė skyrė 12 mln. eurų Danijos renginių sektoriui. Siekiame, kad ir mūsų Vyriausybė kaip įmanoma greičiau kreiptųsi į Europos Komisiją su prašymu patvirtinti Lietuvos verslo subjektų, veikiančių renginių organizavimo srityje, nuostolių kompensavimo schemą dėl COVID-19 sąlygotų renginių atšaukimo.“

2020 m. balandžio 1 d. Vyriausybės posėdyje buvo pritarta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso ir Turizmo įstatymų pakeitimams, kurie suteiks galimybę kelionių organizatoriams, patyrusiems sunkumų dėl COVID-19 situacijos, siūlyti turistams alternatyvą – kuponą, kurio vertė būtų ne mažesnė nei už neįvykusią kelionę sumokėta pinigų suma.

„Būtent tokio pobūdžio Vyriausybės sprendimai ir yra būtini susiklosčius COVID-19 situacijai – kai, siekiant nepažeisti vartotojų teisių bei užtikrinti ir kitos šalies – mūsų atveju – renginių sektoriaus įmonių – interesus, surandami sprendimai, kurie būtini šiuo – ekonominės krizės – laikotarpiu. Nesinori tikėti, kad renginių sektorius bus diskriminuojamas, o į turizmo sektoriaus poreikius įsiklausoma labiau“, – teigia Gediminas Jaunius .

Ketvirtadienį Renginių industrijos asociacijos nariai oficialiu raštu kreipėsi į Vyriausybę, Ekonomikos ir inovacijų bei Teisingumo ministerijas ir šį kartą tikisi sulaukti politinio sprendimo, kuris atspindėtų visų suinteresuotų šalių interesus.