– Kaip leidžiate šį rudenį? Ar ruduo – Jūsų mėgstamas metų laikas?

– Anksčiau nemėgdavau rudens, geltonos spalvos, trumpėjančios dienos. Tačiau šį rudenį kažkaip pavyko prisijaukinti, ūgtelėję vaikai labiau domisi įvariais užsiėmimais drauge, kad ir tokiais, kaip spalvotų medžių lapų rinkimas ir džiovinimas visiems kartu, kartu kepame obuolių pyragus.

– Ar esate romantikė?

– Manau, kad taip, ir tai ne visada priveda prie gero! Na, bent jau kūryboje praverčia.

– Kokios muzikos mėgstate klausytis? Kiek tai lemia koncertinių programų turinio pasirinkimą?

– Mėgstu įvairią muziką, kiekviename stiliuje turiu mėgstamiausius, neklausau tik metalo. Labai mėgstu šiuolaikinį krikščionišką roką, pop jazz stilių, jazz rock, įdomiai aranžuotas folk stilius man taip pat patinka. Pati studijavau tris skirtingas muzikos profesijas, manau, tai atsispindi tiek mano kūryboje, tiek repertuaro pasirinkime.

Anksčiau laikiau tai savo minusu, tarsi negebėjimu apsispręsti dėl savo muzikinio kelio krypties, tačiau ilgainiui priėmiau tai, kaip galimybes daryti daugiau, įvairiau, drąsiau, ir tai pasiteisino.

– Lapkričio 16 d. Šv. Kotrynos bažnyčioje paminėsite bendros kūrybinės veiklos dešimtmetį su pianistu Pauliumi Zdanavičiumi. Kokią programą ruošiate? Kuo šis koncertas bus ypatingas?

– Su Pauliumi koncertuojame virš 10 metų, esame sukaupę tikrai daug repertuaro, o šiam koncertui sudėjome po porą dainų iš visų drauge atliktų programų- jazz baladės, pasauliniai hitai, autorinės mano kūrybos dainos, Tina Turner projektas, nuo operos iki miuziklo. Programa tikrai įvairi, o aš labai džiaugiuosi, galėdama publikai parodyti tiek daug savo įvairių spalvų. Mūsų scenos bičiulis, puikus kontrabosininkas Eugenijus Kanevičius kartais prisijungia prie mūsų dueto, džiaugiamės, galėdami pagroti būtent tokia sudėtimi!

– Ar sunku įtikti sostinės publikai? Kokia ji?

– Nežinau, kokia kitų atlikėjų publika, bet tie žmonės, kurie ateina į mano koncertus, tikrai nuostabūs. Nesvarbu, ar tai sostinė, ar kiti miestai, miesteliai. Myliu ir dėkoju savo publikai, ji visuomet šilta, atsiliepianti tiek į mano repertuarą, tiek kartais nevykusį pajuokavimą. Labai vertinu savo klausytoją, be jo – dainuočiau duše.

– Šis koncertas bus paskutinis prieš didžiąsias permainas - laukiatės penkto vaikelio. Ar tai reiškia, kad paliksite sceną? Ko palinkėtumėte sau ir savo gerbėjams?

– Scenos niekada nepalikau ir palikti neplanuoju, nes tam nėra nei prasmės, nei reikalo. Sveikata ypatingai nesiskundžiu, o koncertams atrasti po keletą valandų per mėnesį – na patys pagalvokite, kiti pramogoms daugiau laiko skiria, o aš – pašaukimui.

Juo labiau, kad tai netrukdo man auginti vaikus, tai visuomet buvo mano prioritetas, o darbas mano tuo ir dėkingas – jis neatima daug laiko iš šeimos. Taigi mano dekretas sąlyginis - mėnuo iki ir mėnuo po didžiosios dienos.

Paskutiniu metu norisi visiems palinkėti atsispirti pagundai teisti, smerkti ar mokyti gyventi tuos, apie kuriuos nežinote nieko, išskyrus paskalų nuotrupas. Meilės, tolerancijos ir sveiko proto. Visiems, sau taip pat.