„Cinematic Orchestra“ skambiai pristatinėti nereikia. Visi, besidomintys muzika sutiktų, kad tai – solidus bookingas. Šį kartą muzikos agentūra „8 Days a Week“, pasikviesdama grupę į Vilnių, aplenkė ir kaimynines šalis. Naują albumą „To Believe“ subtilieji britai iš visų Baltijos šalių pristatė tik Vilniuje.
Pats albumas, įrašytas legendinėje Jimio Hendrix‘o „Electric Lady“ įrašų studijoje, pasaulį išvydo prieš mėnesį, kovo 15 d. Nuo lig šiol paskutiniu buvusio „Ma Fleur“ jį skiria 12 metų darbo ir įkvėpimo paieškų.
Nuo savo karjeros pradžios 1999-aisiais „The Cinematic Orchestra“ „užgyveno“ tik 4 albumus ir visi jie sulaukė didelės sėkmės. Tai – dar viena priežastis, kodėl klausant šios grupės pasirodymų apima jausmas, lyg gautum išskirtinį, unikalų malonumą, gurmanišką muzikos pojūtį.
Grupės lyderis ir žmogus, slypintis už dainų tekstų, Jasonas Swinscoe visada tvirtino nekepantis hitų, o į muziką žiūrintis kaip į rimtą ir atsakingą darbą. Ne išimtis iš naujasis „To Believe“, atliepęs šiandienines pasaulio aktualijas.
„Esame tikri dėl šio įrašo. Mes manome, kad išleisti jį dabar buvo svarbu dėl daugelio priežasčių. Poilsis mums suteikė galimybe atsinaujinti, pagalvoti, kur dabar esame. Kiekvienas padarytas įrašas mums buvo iššūkis, pareikalavęs meistrystės ir daug ieškojimų. Tai yra sąmoningas procesas ir šis albumas šiuo atžvilgiu neišsiskiria. Mums teko dirbti su daug skirtingų atlikėjų ir jeigu tu tai darai, vadinasi turi kurti santykius, kad visi suprastų temas“, – portalui „XLR8R“ pasakojo J. Swinscoe.
Dalį šių santykių grupė perkėlė ir į Vilnių, kai kuriuos kūrinius atlikusi kartu su nepakartojamo balso vokaliste Heidi Vogel.
Apskritai, visas albumas išsiskiria įvairiomis kolaboracijomis su vokalistais ir kiek kitokiu, lengvesniu, liūliuojančiu skambesiu, nei kiti grupės darbai. Kai kuriems klausytojams „To Believe“ gali pasirodyti mažiau charakteringas ir silpnesnis, bet tiesa ta, kad jis – tiesiog kitoks. Sunkiai su kuo nors palyginamas
Patys atlikėjai žurnalistams atskleidė, kad albumui didelę įtaką padarė politiniai įvykiai, paskatinę klausti – kuo mes iš tiesų tikime. Dominic Smith pasakojo: „pavadinimą mes sugalvojome dar prieš „Brexit“ ir Trumpą, bet šie du pasaulio įvykiai yra gilių visuomenės problemų, vykusių jau kurį laiką, išraiška. Manau, kad šie įvykiai įkvėpė aistrą imtis dialogo per muziką, tačiau tai taip pat susiję su mūsų ankstyvąja pradžia. Mes abu užaugome tuo metu, kai muzika buvo labai politizuota ir tai buvo neišvengiama, kad muzika turi kritinę vertę, kad ir kokia ji buvo. Atėjome iš Londono klubų scenos, pripildytos to jausmo, tačiau kai žanras tapo tarptautinis, o tada JAV perėmė elektroninę muziką ir pavertė ją reklamine galia, labai sunku suprasti, kaip tu vis dar gali justi tą jausmą. Mes suprantame, kad turime privilegiją klausyti muzikos su šiuo jausmu ir norėjome pripildyti įrašą tuo, kaip mes patys jautėmės augdami. Tęsdami įrašinėjimą, kai jau išplėtojome idėją, mes norėjome panagrinėti tikėjimo konceptą. Norėjome patyrinėti, kaip suteikiame savo gyvenimui struktūrą ir kaip priimame sprendimus. Tęsiant buvo neįmanoma nejusti „Brexit“, Trumpo ir kitų dalykų, todėl tai atrodo taip svarbu.“
Nors Vilniuje įvykęs „The Cinematic Orchestra“ koncertas buvo skirtas naujam albumui pristatyti, neliko nuvilti ir senesnių grupės kūrinių gerbėjai. Grįžusi ant scenos bisui, grupė sugrojo ir daugelio lauktą baladę „To Build a Home“.
