Kauno valstybine filharmonija tapusios koncertinės organizacijos direktorius Justinas Krėpšta tikisi, kad juridinis savarankiškumas suteiks didesnių galimybių skleisti didžiąją kultūrą ne tik Kaune, bet ir mažuose Lietuvos miesteliuose.

Rengėsi seniai

Negalima sakyti, kad kultūros ministro įsakymas, suteikiantis Kauno filharmonijai savarankiškumą, buvo netikėtas kauniečiams. “Šiam žingsniui esame pasirengę ir jo siekėme nebe pirmi metai. Turime tradicinius muzikinius projektus, ryšius su atlikėjais, ilgametę koncertų organizavimo patirtį, mieste veikia simfoninis orkestras - yra su kuo bendradarbiauti”, - aiškino J.Krėpšta.

Kauno filharmonija pastaraisiais metais jau veikė beveik kaip savarankiška koncertinė organizacija. Iš per metus joje vykstančių 130-150 koncertų daugiau kaip 100 surengdavo patys kauniečiai. Iki visiško savarankiškumo tetrūko tik oficialių tai įteisinančių dokumentų.

“Buvome likusi vienintelė koncertinė organizacija Lietuvoje, neturinti juridinio statuso. Neturėjome teisės patys su atlikėjais sudaryti kontraktų, sutarčių, reikėdavo šiuos reikalus derinti su Nacionalinės filharmonijos vadovybe”, - pasakojo J.Krėpšta ir džiaugėsi, kad nuo šiol galima bus operatyviau priimti sprendimus.

Dabar buvę vadovai virs kolegomis - Kauno filharmonija galės kaip lygi su lygiais derėtis dėl Nacionalinės filharmonijos atvežamų atlikėjų koncertų laikinojoje sostinėje, o ne tik būti “aptarnaujančiu personalu”.

Administruos vienintelį profesionalųjį chorą

Kauno filharmonija nuo sostinės atsiskyrė su brangiu turtu - Kauno valstybiniu choru. Mūsų mieste veikiantį vienintelį šalyje profesionalųjį akademinį chorą pavesta administruoti Kauno filharmonijai.

J.Krėpšta nusiteikęs plėsti koncertinės veiklos mastus: neapsiriboti Kaune ar Kauno regione rengiamais koncertais. Direktoriaus nuomone, Lietuvos miestai ir miesteliai ištroškę didžiosios kultūros. “Juose esama neblogų salių, kurių vis daugiau renovuojama”, - būsimosios savo veiklos barus nurodė direktorius. Aukščiausio lygio “muzikinės invazijos” į Lietuvos provinciją iš Kauno filharmonijos vadovo tikisi ir kultūros ministras Vladimiras Prudnikovas, apie tai su J.Krėpšta kalbėjęs užvakar.

Vyksta rekonstrukcija

Kauno filharmonija yra trijų tradicinių festivalių rengėja. Garsiausias ir didžiausias jų - net tris vasaros mėnesius vykstantis Pažaislio muzikos festivalis, šiemet surengtas dešimtąjį kartą. Filharmonija taip pat rengia kasmet pavasarį vykstantį tarptautinį jaunųjų muzikų festivalį “Kaunas”, kompozitorių Edvardo Grygo ir M.K.Čiurlionio muzikos festivalį. Dar vienas tradicinis Kauno filharmonijos renginių ciklas - koncertų maratonas “Nuo šv.Kalėdų iki Naujųjų metų”.

Šiuo metu Kauno filharmonijos koncertai vyksta Kultūros centre Vytauto pr., Nacionaliniame M.K.Čiurlionio dailės muziejuje V.Putvinskio g. J.Gruodžio konservatorijoje, nes Filharmonijos pastatas L.Sapiegos g. rekonstruojamas. Pagal architektės Rimantės Gudienės parengtą projektą vykstančios Filharmonijos pastato rekonstrukcijos pabaiga numatyta 2007 metais.