Slidinėjimas kalnuose – geriausias poilsis
Jau vasario 9-ą dieną Liepkalnyje įvyks pirmasis Lietuvoje žiemos pramogų ir muzikos festivalis „Pūga“. Dalyviams nesušalti padės ne tik Lilas ir Innomine, Vidas Bareikis, Happyendless, Vilniaus energija, 8 kambarys, Saulius Prūsaitis, Leonas Somovas, DJ Mamania, bet ir DJ Jovani.
Jonas neslepia, kad labai mėgsta žiemos laikotarpį ir kaip tik šį savaitgalį su žmona lankėsi Šventojoje. „Koks gražus buvo rytas, gali nueiti iki jūros, pažiūrėti į ją žiemos metu. Ypač, kai dar daug sniego ir pašalę. Man atrodo, kad visi lekia prie jūros vasarą, bet kokia graži jūra ir gražus vaizdas yra žiemą. Kažkas nerealaus, mes negalėjome atsistebėti“, – įspūdžiais dalinasi pašnekovas.
Mėgstamiausia Jono žiemos pramoga – slidinėjimas. „Kokius 2-3 metus iš eilės važiuodavome su Rolandu (Rolandu Mackevičiumi – DELFI) į Šveicariją. Ten grodavome klube. Visą laiką pasilikdavome 2 dienas kalnuose paslidinėti. Rolandas su slidėmis, aš – su snieglente. Tai mano pirmi kartai ten ir buvo“, – sako Jonas.
Šiandien jis įsitikinęs, kad atostogos kalnuose yra pats geriausias poilsis. „Viena yra gulėti kur karšta, prie jūros, bet visai kas kita, kai tavo galva pailsi, tu susikoncentruoji lėkdamas nuo didžiulio kalno, praktiškai nesimato apačios. Tu esi vienas su savo kūnu ir bandai išlaviruoti, kad neparkristum.
Po 3-4 valandų slidinėjimo, grįžti į kambarį, atrodo, persikrovęs. Mintys būna nušokusios nuo visų darbų, būni susikoncentravęs, kaip išgyventi tas 3-4 valandas. Tai nerealus poilsis, kurio iki tol nebuvau atradęs. Šiemet dar norime su žmona išvažiuoti paslidinėti, tikiuosi, kad spėsime ir pavyks ją pirmą kartą išsivežti į kalnus“, – atvirauja pašnekovas.
3 valandos šliaužimo
Ir nors savo pirmąjį apsilankymą su slidėmis kalnuose Jonas pamena su juoku, tuomet nebuvo juokinga.
Jonas pasakoja, kad kai pirmą kartą su kolega radistu Rolandu nuvyko į kalnus, šis pasiteiravo, ar Jonas yra prieš tai slidinėjęs. „Galvoju – vaikystėje buvau su slidėmis... Dar kartą gi slidinėjome Druskininkuose. Vieną kartą. Tikrai moku!
Rolka nusijuokė ir užkėlė mane į patį patį aukščiausią kalną. Iki tol nebuvau matęs tokio kalno, nesupratau dydžio. Didžiausias matytas tikriausiai buvo Vilniuje Liepkalnis. Ir aš neįsivaizdavau mastų, kai atsistoji ant tos snieglentės ir reikia leistis“, – pamena Jonas.
Pašnekovas pastebi, kad slidinėti nusprendė nežinodamas net kaip stabdyti, neturėjo jokio instruktažo. „Su Rolandu užkylame ant kalno, artėjame prie nusileidimo dalies. Pamatau tą vaizdą ir man tokia panika – prisimindamas nusijuokia Jonas. – Tokia panika, kad aš užsidėjau tą snieglentę, nukritau ant žemės ir rėkiu: Rolka, nuo šito kalno reikės leistis?“
Vyras juokiasi prisimindamas, kad net negalėjo atsistoti. „Kalnas tokio didumo... keli kilometrai žemyn, statu. Rolka dėjo taip juoktis, kad vos į kelnes nepridarė. Jis mane filmavo, o aš panikos pilnomis akimis, kaip mažas vaikas vos ne bliaunu ir sakau, kad tikrai nesileisiu“, – sako Jonas.
Vis dėlto, vyras pamena, kad nebuvo kur dėtis – kolega jį paliko ant kalno, tad teko leistis žemyn ant užpakalio, besilaikant abiem rankomis ir drebant iš baimės.
Kelionė žemyn, pamena jis, truko apie 3-4 valandas. „Vienu momentu atsistojau, pradėjau čiuožti, pagavau greitį ir nesuprantu, kaip reikia stabdyti. Išvažiavau į ruožtą, kuriame būti negalima. Nugrybavau tarp medžių, negalėjau atsistoti. Ropojau keturiomis ir juokiausi. Ropoju, nes esu tiek pusnyse, kad atsistoti negaliu.
Tokios gražios damos važiuoja prie pat. Daro visokius triukus, sustoja paklausti: gal tau padėti? O aš vis tiek vyras, negaliu atsakyti, kad man kažkas blogai. Ne, I'm okay, I'm alright, grožiuosi vaizdu. O iš tiesų ropoju, kojos dreba, viską skauda. Taip skauda kūną, kad aš niekaip negaliu atsistoti“, – pamena Jonas.
Tą naktį, kai vos parėjo į viešbutį, Jonas pamena, kad miegojo kaip vaikas.
Kitais metais, sako jis, vėl laukė kalnai, tik tą kartą jis jau turėjo mokytoją. „Vėliau jau pagavau tą kaifą ir kiti metai buvo geresni. Bet pirmas kartas buvo nevilties, bejėgiškumo. Atrodo, kad paliktas vienas kalnuose, kaip man čia nusileisti? Galo nesimato, keli kilometrai, neisi, vis tiek turi čiuožti. Tai ant užpakalio ir čiuožiau. Visi važiuoja, žvengia iš manęs, mojuoja, filmuoja, o aš vienas“, – prisimena garsus vyras.
Ekstremalios sąlygos
Nors Jonas teigia, kad šaltis erzina labiau nei šiluma, vyras tikina, kad gyvendami Lietuvoje mes esame laimingi – turime visus 4 metų laikus. „Jeigu gyventume kokioje Ispanijoje, kur visada šilta, priprastume ir norėtume ledo ir sniego“, – sako žinomas vyras.
Tačiau festivalis žiemą, anot pašnekovo, reikalauja žymiai daugiau pasiruošimo. „Sąlygos ekstremalios, bet pojūčiai – nerealūs. Temsta gana anksti. Galėsi koncerto klausytis, kai bus sutemę, nebūtina laukti gilios nakties. Ir dieną vyksta koncertai. Esi apsirengęs šiltai, gal geri kaštą gėrimą, matai grupę, kuri tau patinka. Kitokie pojūčiai.
Vien dėl pojūčių ir patirties, kurių tu anksčiau nepatyrei yra kažkas neapsakomo. Kiekvienas turėtų tai patirti. Ir ne tik tie, kurie mėgsta slidinėti. Gali ateiti ir tie, kurie nori pabūti mini kalnuose, mini festivalyje, kuriame bus DJ ir koncertų. Pramogų bus 360 laipsnių“, – apie artėjantį žiemos festivalį sako Jonas.
Tačiau žinomas vyras perspėja savo klausytojus: šiam festivaliui reikia pasiruošti. „Negali ateiti su šortais, šliurėm. Čia reikia būti šiltai“, – sako Jonas.
Kitas, anot didžėjaus, svarbus dalykas – nuotaika. „Geriausią festivalio nuotaiką kuria patys žmonės, o ne muzika, ne DJ, ne pramogos. Jeigu jie nusprendė, kad turėsime gerą laiką, tai paprasčiausias nusileidimas nuo kalno jiems gali suteikti tiek emocijų, kad bus laimingi visą savaitę.
Festivalis „Pūga“ yra vienintelis toks festivalis Lietuvoje, kuris suteikia galimybę ne tik ekstremaliai pačiuožinėti ir turėti kaifą, bet ir muzikinį formatą. Tu išgirsti visas savo mylimiausias grupes. Galėsi pašokti diskotekoje su Jovani, – juokiasi Jonas. – Sukurta tiek pramogų, o viskas praktiškai pačiam Vilniaus centre, nereikia kažkur važiuoti. Manau, kad tai yra geriausias receptas ir geriausia pramoga būtent tą dieną praleisti maksimaliai gerai, nėra jokių abejonių“.
