Šiandien mažakalbis lietuvis yra žymiausių pasaulio klubo ir didžiausių festivalių svečias, kuris sunkiai randa laiko pasirodyti gimtojoje šalyje. Tiesa, labai retas jo susitikimas su gerbėjais laukia penktadienį Vilniaus klube „Opium“. Apie šį grojimą, nuosavą muzikos leidyklą ir kitus reikalus užsienyje dažniau nei Lietuvoje linksniuojamas Mindaugas Lapinskis papasakojo specialiame interviu.

„Gardens of God“ vardu esi minimas apie penkerius metus, bet šokių muzikos industrijoje sukiesi kur kas ilgiau. Papasakok apie savo kelią iki šio karjeros etapo.

Prieš gerą dešimtmetį su draugu Saulty kūrėme disco ir deep house stiliaus projektą „Downtown Party Network“. Išleidome nemažai plokštelių bei apkeliavome dalį pasaulio su savo muzika. Po to natūraliai atėjo laikas keistis, norėjosi daryti kiek kitokią – tamsesnę, energingesnę – muziką, dėl to palikau draugui projektą puoselėti vienam, o pats nėriau į naujus vandenis.

Ar tiesa, kad esi ir filmų garso takelius kūręs?

Elektroninė šokių muzika tėra viena mano veiklo sričių įrašų studijoje. Dar ir dabar kuriu daug foninės muzikos televizijai, filmams, atlieku garso suvedimus, galutines įrašų korekcijas. Jei atvirai, kurti vieno žanro muziką man būtų per daug nuobodu.

Tavo kūrybinis slapyvardis pakankamai pretenzingas. Ką tau reiškia „Gardens of God“ ir kaip šis vardas atsirado?

Kai nusprendžiau kurti naują projektą, pirma gimė kūriniai. Atėjus laikui juos siųsti įrašų kompanijoms, reikėjo sugalvoti pavadinimą. Tai užėmė šiek tiek laiko, bet po ilgų svarstymų ir žodžių dėliojimo gimė pavadinimas „Gardens of God“, kuris iš esmės nieko nereiškė, tačiau kėlė daug klausimų. Tai man ir patiko. Juk muzika taip pat kelia daug klausimų, dažnai būna paslaptinga, subtili, kartais bauginanti. Na, lyg koks sodas. Šis slapyvardis puikiai žaidžia su turiniu, toks ir buvo mano tikslas.

Pirma atsirado jis ar asmeninė įrašų kompanija „Sodai“?

Pradžioje buvo „Gardens of God“. Muzikos leidykla „Sodai“ atsirado prieš kelis metų tam, kad lengviau pasaulį išvystų mano paties kūryba, taip pat galėčiau padėti ir kitiems atlikėjams. Leisti muziką vinilo formatu šiais laikais trunka amžinybę – iš pradžių eilės įrašų kompanijų leidinių sąrašuose, tuomet eilės gamyklose ar spaustuvėse. Asmeninės kompanijos turėjimas laukimą tose eilėse bent šiek tiek sutrumpina.

Kokiais kriterijais renkiesi artistus ir kūrinius, kuriuos „Sodai“ išleidžia į pasaulį?

Leidžiu tą muziką, kuri man patinka ir kurią pats groju vakarėliuose.

Per pastaruosius porą metų grojai daugiau nei 40 užsienio šalių. Kur patiko labiausiai, kas paliko didžiausią įspūdį?

Vidurio Rytai ir Pietų Amerika yra absoliučiai geriausi regionai. Ten žmonės linksminasi iki paskutinio prakaito lašo, reaguoja nuoširdžiausiai ir yra atviri viskam, ką pasiūlysi. Europa, be abejo, yra mano namai, tačiau kartais atrodo, jog čia žmonės viską žino, viską patyrė ir jų jau nebenustebinsi su tuo, kas buvo, yra ar tik bus ateityje.

Nekart grojai šokių muzikos žvaigždės Maceo Plex renginiuose jo paties kvietimu. Kaip užsimezgė ši draugystė?

Labai paprastai ir banaliai – internetu. Tiesa, ne per socialinius tinklus, o tiesiog nusiunčiau jam savo muziką. Mano pirmieji kūriniai pasirodė įdomūs ir išsiskiriantys, Maceo man pasiūlė juos išleisti savo įrašų kompanijoje „Ellum“. Iškart po to sekė bendri vakarėliai ir festivaliai, kuriose teko jį apšildyti ir nemažai kartu pakeliaut.

Lietuvoje pasirodai daug rečiau. Esi per brangus mūsų šalies renginių organizatoriams ar tavo atveju labiau tinka patarlė, kad savam krašte pranašu nebūsi?

Prieš penkerius metus labiau norėjosi lėkt kuo toliau, skleisti savo muziką kuo plačiau visame pasaulyje. Jokio marketingo tikslingai nedariau Lietuvoje, energiją ir dėmesį kreipiau į kitus regionus, gal dėl to mažai kas čia ir žinojo mano muziką. Natūraliai nekilo ir poreikio rodytis, todėl per visą penkmetį gimtinėje grojau gal tik dukart. Tiesa, noras čia pasirodyti visada buvo, todėl tikiuosi, kad netrukus jis išsipildys su kaupu, o vietinių grojimų bus vis daugiau.

Kaip tau pačiam atrodo mūsų scena tarptautiniame fone?

Aš labai daug praleidau. Mažiau žinau, kas mūsų scenoje vyksta, tačiau girdžiu kompetentingus žmones kalbant, kad viskas juda teisinga linkme pirmyn.

Artimiausias tavo pasirodymas gimtinėje – rugsėjo 28-ąją Vilniaus klube „Opium“. Ko gali tikėtis vakarėlio lankytojai?

Jie gali tikėtis daug geros muzikos. Pasirinkimas bus gana platus: nuo švelnesnių, ramesnių ir melodingų kolegos Few Nolder garsų iki sunkesnio, greitesnio ir gerokai tamsesnio Alex Krell techno. Pats būsiu, manau, kažkur per vidurį. Ruošiuosi gan tamsiam ir energingam, tačiau melodingam setui. O kaip ten viskas bus iš tiesų, pamatysim nakties eigoje.

Interviu pradžioje kalbėjome apie praėjusį penkmetį. Kokie planai būsimam penkmečiui?

Tikiuosi nuveikti bent dukart daugiau nei pavyko per pastaruosius penkerius.

Tavo kolega Leonas Somovas pakankamai gerai jaučiasi TV eteryje. Ar pats sutiktum tapti komisijos nariu panašiame realybės šou?

Kaip ir minėjau, man televizija nėra svetima – aš kuriu jai daug turinio. Net mano įrašų studija yra televizijos pastate. Visgi, veiksmas už kadro man teikia daug daugiau azarto ir pasitenkinimo, nei kad buvimas jame.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją