Adomas Koreniukas, Vytautas Puidokas ir Jonas Narbutas – grupė „Parranda Polar“ – groja tai, kas nėra britų rokenrolas, švedų popsas ar amerikiečių bliuzas. Jų muzika – Kolumbijoje gimusi kumbija. Peru susipažinę lietuviai Adomas ir Vytautas ją prisijaukino ir tai tapo jų gyvenimo filosofijos ir savų horizontų dalimi. Rugpjūčio 31-ąją „Parranda Polar“ surengs koncertą sostinės Halės turguje „Folk in Bazaar: Lotyniškos pasiutpolkės“, kuris įtrauktas į „Akordeono muzikos savaitės“ programą.
Gyvenimas – nenuspėjamas. Kartais reikia atsidurti kitoje pasaulio pusėje, kad susitiktum tautietį ir su juo pradėtum groti muziką, skambančią Peru indėnų kaimuose. Ir net jei kišenėje – ekonomisto diplomas, labai smagu važiuoti vienaračiu ir groti armonika.
Taip nutiko A. Koreniukui, kuris dar studijuodamas ekonomiką pasinaudojo galimybe pagal mainų programą metams išvykti į Peru. „Tada atrodė, jog džiunglės ir kalnai įdomiau nei uniforminė erdvė“, – sako Adomas.
Peru kaimai, juose gyvenančių indėnų paprastoji būtis ir buitis jį traukė labiau nei toliau pažengęs gyvenimas didmiesčiuose. „Nenorėdamas sutapti su kai kuriais miestelėnais, laikančiais save pranašesniais, ir susidūręs su beribiu kaimo žmonių atvirumu ir dosnumu, susidomėjau jų naivia kultūra. Susižavėjimas gimsta iš kontrastų. Manau, daugelį „įsibėgėjusių“ žmonių nustebina patirta tropinė ramybė“, – teigia A. Koreniukas.
Ten susipažinęs su Vytautu, jis išmoko keliauti autostopu. Pažino ir kumbiją. Tai – Lotynų Amerikos muzika, bet ji artima, miela ir lietuvio ausiai. Kurdami savąją, lietuviškąją kumbiją, „Parranda Polar“ nariai į ją įplaka ir šaltos Baltijos jūros bangas, ir Vilnelės vilnį, ir žiemos vienatvę. O jų išleistas albumas gavo pavadinimą „Mucho Frio“ – „labai šalta“.
Beje, šį dainų rinkinį jie išleido audio kasetės formatu. Jauni žmonės Europoje, kurie vis dar blaškosi, ar jiems įdomiau teleportuotis į ateitį, ar pagyventi praeitimi, apsirengus tėvų jaunystės drabužiais, audio kasetes pamėgo iš naujo. Jos dabar yra „nauja juoda“. Tačiau Adomas sako, kad tai nebuvo tiesiog mados vaikymasis.
„Norėjome albumą išleisti fiziniu formatu. Aš neturiu jokio santykio su kompaktais, o prie kasetės dar yra ir atsisiuntimo kodukas, tad tiesiog smagu. Na, ir dar mums pasitaikė kasetinis įrašytuvas ir gerai juo operuojantis Kipras Britkus bei svetingai mus savo skylėje priėmę pankai“, – pasakoja „Parranda Polar“ narys.
Jų grupė gyvuoja jau 4 metus. Per tą laiką teko pagroti įvairiausiose scenose, ar visai be jų – ant grindinio. Pavyzdžiui, Reformatų kiemelyje, kuriame neseniai koncertavo, siekdami apginti šį parką nuo buldozerinių pertvarkymų ir parodyti, jog šios erdvės nereikia visiškai iščiustyti – svarbiau išsaugoti senų medžių pavėsį.
„Gamta turi labai stiprią jėgą. Ji – nuostabi ir teisinga, ir neutrali, ir tai yra dažna kumbijos tema. O šnekant apie reformuojamas aikštes ir parkus, iš kurių išraunami ne tik medžiai, bet ir prisiminimai, dvasia, o po to suformuojama tokia erdvė, kuri prisiminimų ir nesukurs, yra blogai. Taip tuštėja Vilniaus kaip gyvio sąmonė. Nueini septintoje klasėje į pasimatymą, pasibučiuoji po medžiu. Po kelių metų supranti, jog nei medžio neliko, nei į parką gali įeiti po dešimtos valandos, ir savo jaunesniam broliui negali pasiūlyti to parko romantiniams tikslams vystyti, nes nuo naujų trinkelių atsispindinčioje šaltoje modernių diodų šviesoje nesinori nei bučiuotis, nei danguje ieškoti mėnulio. Beje, visi lietuviai esame daugiau ar mažiau gamtos vaikai, o Vilnius yra nuostabus miestas, neatplėštas nuo gamtos, tai ne koks megapolis, ir tą reikėtų vertinti“, – įsitikinęs Adomas.
Penktadienio vakarą „Parranda Polar“ surengs koncertą Halės turguje. Tai – jau pernai festivalio „Akordeono muzikos savaitė“ atrasta erdvė. Tąkart turguje skambėjo Bachas, o šįkart lankytojai galės pašokti – skambės lotyniškos pasiutpolkės.
„Man patiko Martyno Levickio idėja – lipti iš akademinio rėmo ir šį festivalį daryti labiau pop arba labiau žmonėms, arba labiau kaip miesto įvykį-šventę, kartu suteikiant Vilniui naujų spalvų ir įpučiant kultūrinio dvelksmo, – sako A. Koreniukas. – Halėje koncertuose nebuvau, o turgų mėgstu. Pietų Amerikoje dažnai tekdavo groti turguose, kartais užsukdavau mangų ar bananų.“
„Parranda Polar“ koncertavo ir „Akordeono muzikos savaitės“ spaudos konferencijoje, kuri buvo atvira visiems vilniečiams, saulėtą vakarą susirinkusiems pievoje prie Baltojo tilto. Festivalio meno vadovas M. Levickis tuomet akordeonu grojo pakilęs virš miesto oro balionu.
Adomas turi panašios patirties: filmuojant „Parranda Polar“ klipą jis grojo iškeltas kranu virš žydinčio obelų sodo. „Iš oro dalintis muzika nėra labai praktiška, nes tu tolsti ir dalinimasis tolsta, bet pabūti su muzika, kai prieš tave veriasi nuostabūs saulėlydžio peizažai, yra nepamirštama ir įkvepianti patirtis“, – prisimena jis.
Šių metų „Akordeono muzikos savaitės“ šūkis – „Pakalbėkim apie orą“. Šiame laikmetyje, kai tampa įprasta bendrauti emocijų ikonėlėmis ir sutrumpintais sakiniais išmaniuose ekranuose, „Parranda Polar“ pabrėžia, kad gyvas pokalbis yra kur kas turtingesnis.
„Aš šį šūkį suprantu kaip „nebūkim per rimti, nebūkim funkcijos, būkim žmonės“. Paprastas pasikalbėjimas yra magija. Paprastas, gyvas, gilus pasikalbėjimas yra triguba magija. Įdomus pasakojimas yra magija, nuoširdi diskusija yra magija. Aš tikiu, jog žmonės bendrauja ne tik žodžiais, bet yra dar ir kažkokie tarsi mums nematomi žaibai kitos dimensijos, kai gyvenimas mokosi iš kito gyvenimo ar susijungia su kito gyvenimo aktualijomis. Ir vienas svarbiausių mūsų grupės egzistavimo aspektų yra šita gyvenimo bendravimo magija, jos radybos, koncertų metu bendraujant su publika, kelionių ir repeticijų metu bendraujant tarpusavyje, ar kūrybos metu bendraujant su savo svajomis ar prisiminimais, o gal tiesiog su šiltu vakaru“, – sako A. Koreniukas.
Šiltas penktadienio vakaras Halės turguje „Folk in Bazaar: lotyniškos pasiutpolkės“ pratęs sėkmingai vykstančius kitus festivalio „Akordeono muzikos savaitė“ koncertus. Festivalio atidarymo renginys „Odė laisvei“ pirmadienį vyko Kongresų rūmuose: M. Levickis pristatė naująją baltiškosios muzikos programą, kurią atlikęs su Vilniaus miesto ansambliu „Mikroorkestra“ sulaukė ūžiančių ovacijų.
Antradienį jo estafetę perėmė 13-metis supertalentas – akordeonistas Jonas Vozbutas, į kurio koncertą M. Mažvydo bibliotekoje vos tilpo visi norintieji. „Atlaikiau“, – braukdamas prakaitą po puikaus pasirodymo ištarė vaikinas.
Trečiadienį Vilniaus mažąjį teatrą prancūziškomis melodijomis užliejo maestro Guillaume Meral. Šį ketvirtadienio vakarą Vaidilos teatre pasirodys patrakęs, išradingas ir linksmas amerikiečių duetas „The Melodica Men“, melodikomis sugebantis sugroti galingiausius pasaulio kino, roko ir klasikos kūrinius.
Šeštadienį Vilniaus mažajame teatre – ispanų bandoneono ir gitaros dialogai. Muzikinius pasikalbėjimus užmegs Claudio Constantini ir Rafael Aguirre. Rugsėjo 2-ąją festivalį vainikuos tradicinis akordeonistų maratonas.
