Tai, kad dabartinė švediška popmuzika siejama su paslaptingumu, madingumu ir geru skoniu, didele dalimi yra Lykke Li nuopelnas.
Kai prieš 10 metų su albumu „Youth Novels“ Li tapo viena aukščiausiai vertinamų Europos debiutančių, tikėtis ją išvysti gretimoje Lietuvoje atrodė neįmanoma. Šiandien, Lietuvos koncertų rinkai tampant vis lygiavertiškesne pasaulio koncertų scenoje, tai išsipildė. Surengusi pirmus naujos programos pristatymus Los Andžele ir Londone, atlikėja atskrido į Vilnių.
2015-ųjų pradžioje paskelbusi, kad daro pertrauką nuo muzikos, taip pat modeliu ir aktore dirbusi dainininkė pagimdė sūnų, pradėjo medituoti ir galiausiai pradėjo rašyti naujas dainas.
Li Lykke Timotej Zachrisson – tikrasis atlikėjos vardas – šią gegužę grįžo į sceną pristatyti ketvirtojo albumo „so sad so sexy“. Pirmuosius tris ji įvardijo kaip „jaunos moters patirtis, tiriant meilę, geismą, viltį, neviltį, liūdesį, pamišimą.“
Jeigu anksčiau Li muzika rado vietą romantiškų filmų paaugliams garso takeliuose (jos dainos skambėjo „Mėnesienoje“ ir „Dėl mūsų likimo ir žvaigždės kaltos“), šiandien ji gyvena suaugusiame, naktiniame „Neoninio demono“ pasaulyje. Jam nuotaiką puikiai sukūrė vakarą pradėjusi viena Lietuvos „queer“ muzikos scenos asmenybių Rūta Mur, grojusi didžiausioje scenoje jos karjeroje.
Li pasirodymas išsiskyrė melancholiškumu, liūdesiu ir seksualumu – emocijomis, mažai bendra turinčiomis su naiviai jaunatviškomis „Youth Novels“ dainomis. Daugelio jų koncertuose ji nebegroja. Publika, nors ir ankštai užpildžiusi „Compensa“ salę, neatrodė tam pasiruošusi. Po vieno iš naujesnių kūrinių Li nedviprasmiškai pasakė: „Čia taip tylu, o aš tokia kukli… Manau, jūs turėtumėt daugiau rėkti.“ Prieš pradėdama kitą pridėjo: „Skambant šiai dainai yra leidžiama šokti.“
Koncertas ypač ryškiai parodė Lietuvos publikos intravertiškumą, sumišusį su snobizmu, kai muzikantas matomas kaip linksmintojas, turintis atidirbti už bilietą, užuot į koncertą žiūrėjus kaip į tai, kas jis yra – bendrą muzikantų ir klausytojų patirtį, kurios sėkmė priklauso nuo abiejų pusių.
Jeigu prieš dešimtmetį daugelis Lietuvą aplankiusių atlikėjų išskirdavo vietinės publikos energiją, nes tarptautinis koncertas būdavo įvykis, dažno lauktas kelis mėnesius, kruopščiai susipažįstant su atlikėjo diskografija, kad būtų pasiruošta Didžiąjai Nakčiai, šiandien tokio stygiaus nebėra. Koncertai tampa rutina ir tai jaučiasi.
Bet atliekant finalinę „Tonight“, trapią „Youth Novels“ laikų baladę, įvyko kai kas labai gražaus. Li nustojo dainuoti ir laukė progos atsisveikinti. Bet publika toliau tęsė dainos priedainį. Dainininkė pirmą kartą koncerto metu nusišypsojo. Grupei ji parodė pratęsti dainą, publikai toliau dainuojant kartu. Atrodė, it visos ankstesnės dainos buvo tik pasiruošimas šiai paskutinei akimirkai. Akimirkai, kai Li ir Vilniaus ryšys pagaliau įvyko.
Šis koncertas buvo ir unikali proga gyvai išgirsti naujas dainininkės dainas, kurių įrašus ji vieną po kitos paleido internete. Labiausiai paliečianti buvo „utopia“, skirta pernai vasarą mirusiai mamai, pačiai jaunystėje buvusiai pankroko grupės narei.
Li visada žaidė su liūdesiu. Ji rašė apie tai ironiškas dainas, kaip eilutę „liūdesys yra mano vaikinas“ turinčią „Sadness is a Blessing“, vieną žaviausių koncerto momentų. Vėliau ji išleido grandiozinę baladę „Never Gonna Love Again“. Vilnius pamatė Li etape, kai ji priima liūdesį ne kaip kančią, o kaip nuolatinį palydovą. Dainininkė atrodo su savo liūdesiu susigyvenusi tiek, kad pagal jį nori šokti, kaip naujoje dainoje „sex money feelings die“, galbūt pirmajame Li „bangeryje“.
Kitoje naujoje dainoje „two nights“ pirmą kartą dainininkės diskografijoje nuskambėjo reperio eilutė. Šios dainos perkelia Li muzika į naują, dalies klausytojų akyse – jos unikalumą griaunančią teritoriją. Tačiau tikėtis netikėto ir eiti į koncertą atviromis ausimis irgi yra viena iš muzikos fano taisyklių.
Vilniaus publika buvo tarp pirmųjų naująjį Lykke Li veidą pažinusi. Po šio vakaro ji pradės vasaros festivalių sezoną, kurio tvarkaraštyje – „Primavera“, „Lollapalooza“, „Way Out West“ ir keletas kitų didžiųjų festivalių abiejose Atlanto pusėse. Li melancholijai lemta plaukti tolyn.
Koncerto akimirkos:
