„Gaila, viskas baigės. Gaila, atėjo laikas. Man tau išsiskirti, išeiti negrįžtamai“, – ne, tai ne vienas kitam tarti atsisveikinimo žodžiai, tai jų dainos „Gaila“ eilutės. Dabar jos skamba pranašiškai ir virpina širdis. Klausant šių eilučių išsiskyrimo kontekste ašaros kaupėsi ne vieno gerbėjo akyse.
„Game over“ (liet. „Žaidimas baigtas“) – taip vadinosi jų atsisveikinimo turas, tačiau dueto kelias nė vienam iš jų nebuvo žaidimas. „Mes linkę pozityviai žiūrėti į bet kokią pabaigą. Kiekviena pabaiga – naujo dalyko pradžia, – kalbėjo duetas, likus vos kelioms minutėms iki paskutinio atsisveikinimo turo koncerto. – Bet jei kas nors galvoja, kad mums tai buvo žaidimas – klysta. Mums tai buvo visas gyvenimas.“
Beje, pirmojo dueto albumo pavadinimas taip pat turėjo sąsajų su kompiuteriniais žaidimais. „Offline“ – taip buvo pavadintas debiutinis Leono ir Justės albumas. Būtent pirmajame albume jie apdainavo žiemą, kvepiančią vanile, vyšniomis ir cinamonu (daina „Mano“). O kuo jiems kvepėjo ši žiema?
Žinia apie dueto skyrybas gerbėjus pasiekė pirmosiosmis 2017-ųjų žiemos dienomis, o kalendoriuje verčiant paskutines tos pačios žiemos dienas jie paskutinį kartą lipo ant scenos ir tarė sudie.
„Tik pasilik. Dar vieną naktį ir visą gyvenimą. Tik pasilik“ – toks prašymas įamžintas antrajame Leono ir Justės albume „Updated“ (daina „Tik pasilik“). Ir ši daina buvo viena tų, kuri nuskambėjo atsisveikinimo turo metu. Paradoksalu, tačiau būtent šios dainos akordai suskambo tuomet, kai tūkstančiams gerbėjų arenoje Justė tarė, jog jų atsisveikinimo turas reiškia ne „iki“, o „sudie“.
„Labai norėčiau, kad šis koncertas mums būtų pirmas“, – nusišypsojo nuo ašarų blizgančiomis akimis Justė paskutiniojo atsisveikinimo turo koncerto metu. Didžiuosiuose miestuose savo koncertus dovanojęs duetas atsisveikinimo kelionę pradėjo simboliškoje vietoje – pajūryje. Būtent ten jie pradėjo žengti vienu keliu.
Kiekvienoje Justės ir Leono dainoje galima perskaityti jausmų kupiną istoriją. Nuo pat pirmosios dueto dainos – visi tekstai buvo parašyti Justės širdimi ir rankomis. O kas sudėta jų dainose? Meilė – draskanti, šildanti, verčianti svajoti arba verkti, suteikianti sparnus arba nubloškianti žemiau nei žemė.
Dar prieš kelerius metus Leonas yra pasakojęs, kad klausant savo dainų po mėnesio ar po metų vis atrodo, kad buvo galima kažką padaryti kitaip, tačiau visada reikia žinoti, kada sau pasakyti „stop“.
Atsisveikinimo turas buvo kupinas jausmų: nuo šypsenų ir gaivaus juoko iki graudulio kupinų lūpų ir byrančių ašarų. Nors rodės, kad tai tik pokštas, kad gerbėjams sugalvojus norą jie ims ir kitą rytą vėl prabus duetu, lyg dainoje „Sugalvok norą“: „Tu tik užsimerk, sugalvoki norą. Viskas bus tik taip, kaip sugalvojom“, bet viskas buvo daug jausmingiau, atviriau ir daug kam skaudžiau, lyg: „Po mano oda kvėpuoji tu. Palieski ranka, kiek daug randų. Man taip baisu. Aš stoviu nuoga. Atsisuk“.
Jie atsisveikino. Dvylika metų, nors ir su pertraukomis, tačiau abiejų rankomis ir širdimis rašyta knyga užversta. Atsisveikinimo ture Leono ir Justės muzika byrėjo ašaromis, liejosi juoku, blyksėjo džiaugsmu ir tvindėsi meile.
Savo istoriją papasakojęs duetas nulipo nuo scenos, o tūkstančiai gerbėjų po paskutiniojo koncerto išsiskirstė... visiškoje tyloje.
Paskutiniojo turo metu Leonas ir Justė į užkulisius įsileido DELFI fotografą, kuris įamžino išskirtines akimirkas.
Paskutiniųjų koncertų akimirkos:
