„Kraftwerk“ muzikos apžvalgininkų yra tituluojama įtakingiausia muzikos grupe po „bitlų“. 1970 metais populiarų krautrocką pradėję groti vokiečiai, po kelių metų savęs ėmė ieškoti begimstančiame sintezatorių ir kitokių technikos stebuklų pasaulyje.

Ir tada jiems ėmė sektis, nors anglakalbis pasaulis kurį laiką ir žiūrėjo įtariai. To laikotarpio spaudoje grupei imta klijuoti nacių etiketė. Pagrindo tam buvo – keistos grupės fotosesijos, kūrinių temos (pirmas albumas skirtas būtent greitkeliams, kurie nutįso nacistiniu laikotarpiu) Diuseldorfo trijulei nežadėjo tarptautinio pripažinimo.

Tačiau vėliau, ypač po 1977 m. albumo „Trans-Europe Express“, kuris atsigręžė į Europos vienybę, grupės populiarumas ėmė sparčiai augti. Dar po metų sekė ir galutinai pozicijas įtvirtinęs „The Man-Machine“.

Nuo paskutinio „Kraftwerk“ albumo praėjo net 15 metų, tačiau populiarumui įtakos tai turi ne itin daug. Tiesa, duoklę šiandien grupė atiduoda įvairiais albumų perleidimais ar koncertinėmis rinktinėmis.

„Depeche Mode“, Davidas Bowie, „Aphex Twin“, „New Order“, „Rammstein“, visa hip-hopo ir elektroninės muzikos ne kartą pripažino ar kitaip parodė, kad būtent „Kraftwerk“ darė didelę įtaką jų kūrybai. Galima jų nežinoti, tačiau dalis muzikos motyvų primena daugumą šiuolaikinėje scenoje vyraujančių garsų.

Nuo praėjusio amžiaus kardinaliai keitėsi ir grupės sudėtis – iš grupės įkūrėjų, 2008 metais „Kraftwerkus“ palikus įkūrėjui Florianui Schneideriui, liko tik Ralfas Hutteris. Tačiau sunku rasti kitą tokią grupę, kuriai individualios asmenybės turėtų mažesnę įtaką – „Kraftwerk“ visada garsėjo kaip viena mažiausiai kalbančių ir viešumą mėgstančių grupių. Net fotosesijose grupę dažnai atstovauja...manekenai.

Koncertas Lietuvoje masinio susidomėjimo nesulaukė – susirinkusi auditorija užpildė maždaug trečdalį „Žalgirio“ arenos, o amžiaus spektras svyravo nuo 7-erių iki, maždaug, 80-ies sulaukusių melomanų.

Kritus pries koncertą sceną dengusiai uždangai, scenoje pasirodė viso labo 4 muzikantai ir pagrindiniu grupės koncertų akcentu tampantis 3D ekranas. Publika akis paslėpė už įteiktų akinių ir mėgavosi tiek vaizdu, kurio koncertuose Lietuvoje dar nebuvo, tiek garsu.

Tikėtis aktyvesnės scenografijos iš grupės neverta. Daug metų grupės koncertai pasižymi itin statiška scenografija ir absoliučiu susitelkimu į elektroninius prietaisus. Visą šou koncertuose atlieka jau anksčiau minėtos 3D projekcijos.

Per dainą „Spacelab“ didžiuliame 3D ekrane pasirodė ir minią bene pirmą kartą suaktyvino „Žalgirio“ arenos projekcija. Ir tai buvo bene vienintelis kartas, kuomet grupė skyrė dėmesio publikai.

Iš reakcijų panašu, kad gerbėjai labiausiai laukė sutrumpintos „Autobahn“ versijos, odės dviračių sportui „Tour de France“, gabalų „The Model“, „The Robots“ (šį kūrinį vietoj grupės „atliko“ dubleriai - manekenai) iš „The Man-Machine“, žinoma, „Radioactivity“ bei tekste jau minėto ir grupės kaltes nuplovusio titulinio „Trans-Europe Express“.

Pasirodymas truko geras 2 valandas. Tiek užteko perteikti visą „Kraftwerk“ kūrybos esmę. Šokių skambant tokiems ritmams tikėtis sunku, tačiau susirinkę klausytojai žinojo, į kokį koncertą keliauja.

Po koncerto nuomonių girdėjosi įvarių. Vienus sužavėjo, kiti liko nusivylę, tretiems trūko garso, o ketvirti jau nominavo tai geriausiu gyvenimo koncertu. Ir visi jie teisūs, nes santykį su „Kraftwerk“ muzika kiekvienas susikuria individualų. Abejoti neverta tik vienu – jų įtaka šiuolaikinės muzikos raidai.

Šaltinis
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (27)