– Lietuvoje viešėsite toli gražu ne pirmą kartą. Ką galėtumėte pasakyti apie vietos publiką ir čia vykusius koncertus?
– Išskirtinai vien teigiami jausmai, nuostabūs šilti prisiminimai, daugybė gerų draugų. Šventai tikiu, kad mūsų santykiai buvo, yra ir bus tik „iš meilės“.
– Pastaraisiais metais kai kuriais atlikėjais iš Rusijos, pavyzdžiui, Olegu Gazmanovu, Lietuvoje džiaugiamasi menkai. Kaip jaučiatės jūs?
– Tiesa, mano debiutas Lietuvoje įvyko dar iki prasidedant „Mumij Troll“ istorijai. Vaikystėje teko dainuoti berniukų chore „Ąžuoliukas“. Tada po repeticijų, kurių metu atlikome klasikos repertuarą, mano bičiuliai iš Lietuvos supažindino su pankroku ir new wave.
Taigi tam tikra prasme vėlesnis mano sprendimas sukurti roko grupę ėmė bręsti būtent chorų vasaros stovykloje Šventojoje. Tad kiekvienas mano apsilankymas čia pažadina tik pačius brangiausius ir šilčiausius prisiminimus.
– Albumas „Morskaja“ mini 20 metų jubiliejų. Kuris grupės įrašas jums pačiam atrodo svarbiausias ar turi kokią ypatingą reikšmę?
– „Morskaja“ įprasta laikyti debiutiniu „Mumij Troll“ albumu, nors techniškai grupė „Mumij Troll“ jau buvo įrašiusi porą albumų – tai „Novaja luna aprelia“ ir „Delaj Ju-Ju“, atitinkamai 1983-1984 ir 1990 metais. Tik „Morskaja“ tapo albumu, kuriam pasirodžius visi sužinojo apie grupę „Mumij Troll“ – žinia pasklido ne tik Vladivostoke, bet ir už jo ribų.
1997 metais man paprasčiausiai norėjosi išpildyti savo melomanišką svajonę ir išleisti albumą „iš tikrųjų“ – ne tik namų sąlygomis įrašytoje kasetėje, bet kompaktiniame diske su gražiu lankstinuku. Dabar, savaime suprantama, tai skamba labai juokingai, bet tada tai man buvo beprotiškai svarbu.
Norėjau, kad būtų gražiai įprasminta paauglystės svajonė. Albumas ir šiandien tiek atrodo, tiek skamba aktualiai: tiek tiems, kurie jį pirmą kartą išgirdo prieš 20 metų kasetėje, tiek tiems, kurie jį pirmą kartą klauso tik dabar. Iš tikrųjų kiekvienas albumas savaip brangus ir ypatingas. Juk tai skirtingi mano paties gyvenimo etapai.
– Ar per tuos 20 metų pasikeitė jūsų gastrolių geografija?
– Mes pradėjome nuo gastrolių posovietinėje erdvėje 1997 metais: nuo skirtingų laiko ir klimato juostų, dėl pūgų atšauktų skrydžių, sugedusių autobusų Sibiro plynėse, viešbučių, kur nebuvo karšto vandens, nusikaltėlių santykių aiškinimųsi koncertų metu ir panašių nuotykių. Tais metais sugrojome per 200 koncertų, tai buvo neįkainojama patirtis. Nuo tada koncertuojame ne tik Europoje, Azijoje, Amerikoje, Grenlandijoje, Pietų Afrikos Respublikoje, bet ir surengėme pasirodymą veikiančio ugnikalnio krateryje Kamčiatkoje, grojome nemokamą koncertą Maskvos oro uoste ir uoste Japonijoje, po planetariumo kupolu... Pavasarį pirmą kartą koncertuosime Australijoje. Bet iki to būtinai užsuksime į Vilnių!
– Rusijos banko vadovas prabilo apie grupės „Mumij Troll“ kūrybos įtaką naujos kupiūros dizainui. Jums tai malonu?
– Mano nuopelnų čia nėra, greičiausiai tiesiog pasistengė žmonės, kurie žino ir myli mūsų dainą „Vladivostok 2000“. Tiesa, kai ją parašiau, net svajoti nedrįsau, kad ji taps tokia populiari. Joje užfiksuotos mūsų miesto paskutinio XX dešimtmečio realijos, tada maniau, kad jos labai aktualios ir suprantamos tik man ir, geriausiu atveju, mano draugams.
– Ar pastaruoju metu jums nekliūva stiprėjantis politikos ir muzikos ryšys? Ar bendras politinis fonas trukdo jūsų gastrolėms, ar iš viso turi kokios nors įtakos?
– Esu įsitikinęs, kad bendražmogiškos vertybės galų gale triumfuoja prieš bet kokius ideologinius ir politinius įsitikinimus. Būtent kultūrinės vertybės visais laikais padėjo geriau suprasti vieni kitus. Be jokios abejonės, šiuo metu menininkams, ypatingai Rusijos ir Ukrainos, labai sunkus metas, nors dauguma problemų, įskaitant ir politinių, mano nuomone, kilo būtent dėl per didelio publikos domėjimosi „daugiausia senomis dainomis“. Reikia išmokti atversti „švarų lapą“.
– Jūs iš Vladivostoko, visai šalia Baltijos valstybių regionas. Kuo skiriasi šie pajūrio regionai?
– Nemėgstu ieškoti skirtumų, man žymiai įdomiau rasti bendrumų. Kai horizonte jūra, visada yra vilties, kad viskas bus gerai.
– Kas mums svarbiausia muzikoje: tai, kas buvo, ar tai, kas yra dabar?
– Muzika tarsi gyvas organizmas. Kol gyva, niekada nepabosta.
– Ko laukti iš jūsų pasirodymo Lietuvoje?
– Mes jums atvežame jubiliejinę programą „Morskaja 20“, ją sudaro dainos iš mūsų pirmojo albumo ir geriausiai žinomi kūriniai iš pastarojo dešimtmečio albumų. Atliksime ir keletą visiškai naujų dainų, kurias jau pradėjome siūlyti publikai vaizdo klipų ir singlų pavidalu. Na ir „Delfiny“: „toneš, toneš, ni patoneš“ – tai savotiškas mūsų klausytojų Lietuvoje himnas.
