Gal kam nors pasirodys keista, bet tokie pojūčiai kaip nugara pereinantis šiurpas arba gerklėje įstringantis gumulas, pasireiškiantys klausantis patinkančios muzikos, yra gana reti, todėl unikalūs.

Harvardo universiteto absolventas Matthew Sachsas visiškai neseniai nutarė pasidomėti, kodėl kai kuriems žmonėms klausantis muzikos pašiurpsta oda – kas sukelia tokią organizmo reakciją.

Jo inicijuotame tyrime sutiko dalyvauti 20 studentų. 10 iš jų pripažino, kad tikrai yra patyrę pirmiau aprašytus simptomus. Kiti 10 teigė, kad muzika jiems tokio poveikio nedaro.

Peržiūrėjęs visų tyrimo dalyvių smegenų atvaizdus M. Sachsas netruko pastebėti, kad tų, kuriems muzika sukeldavo emocinę ir fizinę reakciją, smegenys skiriasi nuo tų, kurie į muziką taip stipriai nereaguoja.

Tyrimas parodė, kad pirmųjų 10-ies studentų smegenys išsiskiria tankesniu skaidulų tinklu už klausą ir emocijas atsakingose smegenų žievės srityse, o tai reiškia, kad tarp šių sričių yra sparčiau ir aktyviau perduodami impulsai.

Apie M. Sachso atradimą buvo rašyta žurnale „Oxford Academic“. Portale „Neuroscience“ taip pat buvo cituojami jo teiginiai, kad dėl didesnio kiekio skaidulų užtikrinamas geresnis šių dviejų sričių ryšys.

Vadinasi, jei klausantis muzikos, jūsų kūnu perbėga šiurpas, jūs tikrai gebate išgyventi stipresnes ir gilesnes emocijas nei daugelis.

Muzikos sukeliami pojūčiai taip pat gali būti skatinami prisiminimų, susijusių su konkrečia daina.

Nors pirmiau aprašytas tyrimas nėra didelio masto, M. Sachsas šiuo metu vykdo išsamesnę analizę: jis ketina ištirti smegenų procesus, vykstančius besiklausant emocijas keliančios dainos.

M. Sachsas tiksi išsiaiškinti, kokie neurologiniai procesas nulemia tokias reakcijas. Jo tyrimų rezultatai gali būti naudingi kuriant naujas psichinių sutrikimų gydymo metodikas.

Mokslininko nuomone, depresijos apimtas žmogus nesugeba džiaugtis paprastais kasdieniais dalykais, tačiau pasitelkus psichoterapeuto parinktą muziką būtų galima atgaivinti miegančius jausmus.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (41)