„Ar jūs pasiruošę?“, – tradiciškai nuskambėjo scenoje pasirodžiusių atlikėjų klausimas ir be jokių mielybių prasidėjo ilgai laukta reperių puota.
„G&G Sindikatas“ savo gerbėjams žadėjo daugybę legendinių dainų ir dėmesį skyrė muzikai, o ne dekoracijoms ar efektams. Scenoje visi nariai pasirodė tiesiog su džinsais ir džemperiais ar marškinėliais.
Buvo tik keli ypatingi atributai – virš scenos kabantys milžiniški ekranai, kuriuose sukosi vazdai, vizualiai papildantys muziką, ir prie scenos sustatyti fakelai, kurių ugnis per stiprius akordus šoktelėdavo į viršų ir šilumos pliūpsnius paskleisdavo kone visoje arenoje.
Dainos keitė viena kitą be jokių pertraukų – muzikinių pragrojimų metu atlikėjai pabendraudavo su publika, ragindami ritmingai kilnoti rankas į dangų, ir toliau dalino legendinių dainų puokštę.
„Žiūrėdamas į jus, visus čia susirinkusius, aš asmeniškai supratau, kad pralošiau visas lažybas“, – po kelių dainų miniai tarė Gabrielius Liaudanskas-Svaras. Tokio grandiozinio reperių koncerto Lietuva dar nematė.
Arena išties buvo pilnutėlė – stovimose vietose linguojanti minia energingai reagavo į kiekvieną „G&G Sindikato“ raginimą sukurti ritmingų judesių jūrą, o žiūrovai, įsigiję bilietus sėdimose vietose, vos po kelių akordų kilo ir lingavo į ritmą tiesiog stovėdami prie savo kėdžių.
Pirmuosius dainos „Pasaka apie du brolius“ akordus tūkstančiai gerbėjų pasitiko tokiais šūksniais, kad posakis „kilnoti stogą“ kone tapo realybe. Nurimus pirmo įspūdžio šūksniams minia ėmė berti dainos žodžius kartu su atlikėjais.
Viduryje dainos į sceną įbėgo netikėtas svečias – Rolandas Mackevičius. Visų nuostabai Rolandas įbėgo su mikrofonu rankoje ir pradėjo repuoti priedainio eilutes: „Broliai šaunuoliai, viskas normaliai“. Po trumpo pasirodymo R. Mackevičius išbėgo iš scenos palydėtas gausių aplosidmentų.
Kiek vėliau atlikėjai į sceną pasikvietė ir savo vadybininką Justą Čekuolį, kuris vienos dainos metu pritarė bosine gitara. Po šio kūrinio scenoje pasirodė keli vyrukai ir įnešė simbolinį Vokiečių gatvės fontaną – prasidėjo manifestu kvepianti daina „Vokiečių gatvė“.
Nuostabos šūksnių netrūko ir tuomet, kai į sceną per dainą „Žaibo rykštė“ Lietuvos kariuomenės garbės sargybos kuopos karininkai, nešini ginklais. Vyrai visos dainos metu ritmingai kilnojo ginklus, o paskutinį akordą palydėjo simbolinėmis salvėmis.
Staigmenas vieną po kitos žėrę atlikėjai privertė aiktelėti ir kai į sceną įvažiavo automobilis, pilnas merginų. Akivaizdu, tai buvo įžangą į dainą apie „lėlytes“ – „Guli guli“. Ir jei dar buvo likusių žiūrovų, kurie koncertą stebėjo sėdėdami, tokių, rodos, nebeliko užgrojus dainai „Tomas“, tokių aplodismentų, kokie aidėjo jai pasibaigus, Vilniaus arena dar nebuvo mačiusi.
„Šiam pasirodymui ruošėmės visą savo gyvenimą. Visą patirtį, energiją ir emociją, kurią sukaupėme per 20 metų grojimo, – likus dienai iki koncerto kalbėjo Donatas Juršėnas-Donciavas. – Esame laimingi ir ramūs – žinome, jog padarėme viską, ką galėjome, kad pateisintume ne tik savo, bet ir fanų lūkesčius.“
Koncerto metu scenoje pasirodė ne tik legendinių reperių komanda – jiems talkino 65 profesionalių atlikėjų ir artistų komanda: choras „Vilnius“, pritariantieji vokalistai, šokėjai bei gyvai grojantys muzikantai.
