R. Kazlo ir "Pakeleivių" koncertai vyks: kovo 26 d. – Kaune, 27 d. – Utenoje, balandžio 6 d. – Vilniuje, 7 d. – Šiauliuose, 9 d. – Panevėžyje, 11 d. – Klaipėdoje, 12 d. – Alytuje, 13 d. – Marijampolėje.
„Dabar vykdome prevencinę programą prieš patyčias, kad didieji miestai nesityčiotų iš mažųjų, kad va pas juos buvau, o pas jus – ne“, – su Tauragės žiūrovais sveikinosi Rolandas Kazlas. Pilnutėlė salė nuo pat pirmųjų kūrinių jį pasitiko garsiais plojimais.
Publika išties išsiilgusi dainuojančio aktoriaus: Utenoje į jo koncertą visi bilietai buvo parduoti dar likus daugiau nei dviems savaitėms iki renginio. Ko gero, populiarumo paslaptis slypi tiek pačioje R. Kazlo asmenybėje, tiek nuotaikoje, kurią jis sugeba savo koncertuose sukurti. Per dvi valandas žiūrovai gauna ypač koncentruotą dozę kokybiškos muzikos, prasmingų tekstų, humoro ir taiklių pastebėjimų.
„Kaip skelbia reklama, „dydis yra svarbu“, tačiau praktika rodo, kad ir gyvumas vaidina ne paskutinį vaidmenį. Gyvo garso koncertai mažesnėse erdvėse turi savų privalumų, ypač pavasarį – daugiau jaukumo, intymumo, garsas nesklinda bet kur, o tiesiai į ausis, širdis“, – sako R. Kazlas.
Gyvo garso TOKIUOSE koncertuose skamba garsiausios albumo „Toks“ dainos: „Trenktas“, „Sapnai“, „Nežinomas kareivis“, „Žydinti bobutė“ ir kt. Dainų muziką ir žodžius sukūrė pats R. Kazlas. Tačiau koncertuose galima išgirsti ir dainų, kurios niekur neįrašytos. Tarkim, daugelio itin mėgiamą „Šilelį“ pagal Antano Baranausko žodžius ir „Pink Floyd“ muziką.
„Kamanė pagal aerodinaminius dėsnius neturėtų skristi, tačiau ji jų nežino ir skrenda. Taip ir aš: nesu dainininkas, bet dainuoju“, – save vertina R. Kazlas.
Jis visada labai džiaugiasi savo scenos bendražygiais, grupe "Pakeleiviai", kurioje groja: Andrius Daugirdas (bosinė gitara,vokalas), Jonė Dambrauskaitė (klavišiniai,vokalas), Audrius Piragis (gitara), Dainius Didžiulis (gitara), Laurynas Čekelis (klavišiniai, pučiamieji,vokalas), Žydrūnas Mockūnas (perkusija), Martynas Lukoševičius (mušamieji).
Tie, kurie mano, kad R. Kazlo talentas tik linksminti žmones, labai klysta. R. Kazlas labai taikliai užčiuopia jautrų visuomenės pulsą. Tai, kas jaudina ir neramina žmones, jis sugeba nusakyti labai paprastai, aiškiai, pasitelkęs savo genialų humoro jausmą, poeto, muzikos pojūčio talentą ir puikių muzikantų draugiją.
Tokio tobulo rimtų temų ir išskirtinio humoro lydinio Lietuvos scenoje nebuvo niekada. R. Kazlas tarsi įgudęs žonglierius tobulai išmetantis ir pagaunantis skirtingas emocijas. Publika su malonumu pasiduoda šiam žaidimui: tai leipsta juokais, tai staiga surimtėja, tai vėl linksminasi. Ir dauguma sako, kad po R. Kazlo koncertų išeina ne tik puikiai praleidę laiką, bet ir tarsi gavę kažkokią neapčiuopiamą dovaną.
