Festivalis „Lollapalooza“ šiuo vardu vyksta nuo 1991 m. Dabar tokio vardo festivaliai išsimėtę po visą pasaulį – nuo pagrindinio Čikagoje iki dukterinių San Paule, Santjage, Buenos Airėse ir Berlyne. Čia jis vyksta antrajį kartą. Šiemet jam pasirinkta lokacija – Rytų Berlyne esantis Treptoverio parkas. Šis parkas pamėgta miestiečių ir turistų laisvalaikio praleidimo vieta. Nors parko centre ir stovi sovietinis memorialas Antrojo pasaulinio karo aukoms atmintis, tačiau šiame parke 1987-aisiais m. vyko ir pirmasis VDR istorijoje vakarų roko koncertas po atviru dangumi.

„Lollapalooza“ prasidėjo kaip alternatyvios muzikos, roko festivalis, tačiau dabar Berlyne galima išgirsti itin plataus spektro muzikos – nuo švelnių pop melodijų iki sunkiausios vokiškos technomuzikos.

Mes jau iš anksto nusprendėme likti ištikimi „Lollapaloozos“ ištakos – alternatyviai muzikai. Tad nepaskaičiavę, kokios yra didelės parko erdvės ir vos prasibrovę pro žmonių spūstis (festivalio bilietai buvo visiškai išparduoti, čia savaitgalį siaučia apie 70 tūkst. žmonių), deja, nespėjame į balkaniško ska grupės iš Bosnijos ir Herzogovinos „Dunioza Kollelktiv“ pasirodymą ir festivalį pradedame su „Graham Candy“, itin savotiško balso savininko iš Naujosios Zelandijos, Berlyne gyvenančio indie pop atlikėjo.

Nors jis groja vienas pirmųjų ir stipriai kepina saulė, minia jau gausiai susirinkusi, šoka, charizmatiškas atlikėjas atiduoda save visą, bendrauja su publika, užveda publiką dar smarkiau šokti.

Vasariškam pasirodymui artėjant prie pabaigos, visi labiausiai nudžiunga išgirdę vieną naujausių grupės dainų „Glowing in the Dark“. Šis atlikėjas – didžiausias šeštadienio atradimas.

Pasibaigus šiam pasirodymui, nuo „Alternative“ scenos bėgame prie vienos pagrindinių scenų, kur groja indie roko grupė iš Velso „Catfish and the Bottlemen“. Čia pirmą kartą susiduriame su festivalio organizatorių klaida – ne kartą programoje panašaus žanro atlikėjai groja panašiu ar tuo pačiu metu, todėl abu pasirodys pamatyti labai sunku. Prasibrovę pro minią spėjame išgirsti šio tikro roko pasirodymo pabaigą po dar labiau kaitinančia Berlyno saule – grupė jį užbaigia iki galo save atiduodami ir ekstaziškai sugrodami dainą „Tyrants“ iš pirmojo grupės albumo „The Balcony“ (2014).

Po jų grįžtame atgal prie „Alternative“ scenos laukti dar vienų britų indie roko atstovų – „Kaiser Chiefs“ pasirodymo. Laukimas „Lollapazooloje“ toli gražu neprailgsta – festivalyje galybės pačio įvairiausio maisto iš viso pasaulio siūlančių maisto sunkvežimių.

„Kaiser Chiefs savo pasirodymą pradeda vienu didžiausių savo hitų „Everyday I Love You Less And Less“. Publika juos priima be galo šiltai, o vokalistas Ricky Wilson nuolat bendrauja su publika, juokauja, siūlo ateitų į jų sekantį Berlyne spalį ar nusipirkti naują albumą ir pokštauja versdamas publiką skanduoti „Lollapalooza“ ar „Kaiser Chiefs“. Skamba ir kitos žinomiausios grupės dainos „Ruby“ ar „I Predict a Riot“, taip pat dainos „Parachute“ ir „Hole in My Soul“, iš naujo albumo „Stay Together“, kuris bus išleistas tik spalio mėnesį, ir kuriame grupė smarkiai nutola nuo savo rokenrolinių ištakų ir labiau priartėja prie nostalgiškų pop melodijų.

Po „Kaiser Chiefs“ turime nemažai laiko iki vakarinių pasirodymų – tyrinėjame festivalio teritoriją – užtinkame ekologinių prekių turgelį ir vaikų zoną „Kidzpalooza“, kur negalime atitraukti akių nuo cirko akrobatų pasirodymo.

Pagaliau sulaukiame vienų šeštadienio „headliner`ių“ - „Kings of Leon“ pasirodymo. Jie jį pradeda nauja daina „Over“, pirmą kartą viešai sugrota Krokuvoje vos prieš porą dienų. Publika gausiai susirinkusi prie pagrindinės scenos. Pradžioje jausti techniniai nesklandumai – neveikia ekranai, muzika skamba labai tyliai, kad stovint minios viduryje galima laisvai susišnekėti, tačiau per keletą dainų viskas pasitaiso. Grupė didžiąją pasirodymo dalį groja ramesnes savo dainas, tad publika taip pat gana ramiai stovi ir tiesiog stebi koncertą Didžiausio palaikymo sulaukia „Closer“. Pasirodymo pabaigoje „Kings`ai“ paagliau išjudina publiką hitais „Notion“, „Use Somebody“ ir „Sex on Fire

Iškart bėgame vėl prie „Alternative“ scenos – ten pasirodymą baigia „New Order“, kuriuos organizatoriai į programą įrašė tuo pačiu metu kaip „Kings of Leon“. Mums atbėgus pavyksta išgirsti jų dainos „Blue Monday“ paskutinius akordus.

Grupė sugrojusi dar porą dainų – „Temptation“ ir „Everything`s Gone Green“ palieka sceną. Tačiau netrukus į ją grįžta su dainomis dedikuotomis „Joy Division“, kurios nariai ir sudaro „New Order“ pagrindą, tačiau be vieno žmogaus – tragiškai 1980 m. mirusio vokalisto Iano Curtiso. Vizualizacijos ekrane rodo jį dainuojantį scenoje. Skamba dainos „Decades“ ir visiems „Joy Division“ fanams malonų širdies smūgį sukėlusi „Love Will Tear Us Apart Again“. Ekrane įsižiebia raidės „Joy Division Forever“. Tobula šeštadienio „Lollapaloozoje“ pabaiga.

Šiandien, sekmadienį, festivalyje pasirodys pagrindiniai festivalio atlikėjai James Blake, Róisín Murphy, „Years & Years“, „The Temper Trap“, „Nothing But Thieves“, „Aurora“ ir, be abejo, labiausiai laukiami XIX-ojo amžiaus „bitlais“ vadinami britų roko grupė „Radiohead“. Grupė nekoncertavo nuo 2012 m. ir šiemet sugrįžo į pasaulio scenas su itin asmenišku albumu „Moon Shaped Pool“. Panašu, kad šio pasirodymo laukia ne tik visas miestas, kurį paskutinį kartą jie aplankė taip pat 2012 m., bet ir iš viso pasaulio suvažiavę grupės gerbėjai, būtent „Lollapaloozoje“ pamatę progą išgirsti mylimą grupę. Mes vieni iš jų.