Iki koncerto likus mažiau nei pusvalandžiui, Klaipėdos vasaros estrada buvo pustuštė. Tačiau tie, kurie vis dėlto išdrįso iki vėlyvos nakties šėlti lauke, nors termometro stulpelis liūdino rodydamas vos 15 laipsnių šilumos, spinduliavo gera nuotaika ir pozityvumu.

Į estradą atvykę žiūrovai „apsiginklavo“ ne tik megztiniais ar šalikais. Kai kurios damos pečius slėpė po šiltais pledais. Vis dėlto pasiryžti ir neišsigąsti šalčio buvo verta. Dar nė neprasidėjus koncertui scenoje buvo matyti įspūdingos ir ryškiaspalvės dekoracijos.

Pati Džordana, vos užlipusi ant scenos, nepamiršo paminėti, kad oras nelepina, tačiau iš karto paklausė, ar publika nusiteikusi pašėlti, išgirdusi šūksnius ir plojimus šūktelėjo „Varom!“ ir pradėjo savo koncertą.

Beje, nors Dž. Butkutė dažniausiai scenoje pasirodo punktualiai, šį kartą prieš gerbėjus pasirodė kiek vėliau nei buvo nurodyta koncerto pradžia.

Dainininkė Džordana Butkutė, pastaraisiais metais pribloškusi dviem neįtikėtinais turais – „Nesudeginta ant laužo“ ir „Aš – Karalienė!“ specialų vasaros koncertą „Neoninės pelių uodegos“ organizavo ir planavo ilgai ir kruopščiai.

Šios „neoninės pelių uodegos“ veikiausiai lenda iš 9-ojo dešimtmečio, kai klestėjo neoninių spalvų striukės, Tomas Cruise'as, vaizdajuosčių nuomos salonai, plėšyti džinsai, balinti plaukai, plastikinės apyrankės ir, žinoma, Džordana Butkutė – tuometinė mados diktatorė, kurios įvaizdis visuomet buvo ryškus, išskirtinis ir kopijuojamas.

Kiekviena nauja dainininkės koncertinė programa iliustruojama tam tikrais vizualiniais simboliais. Dž. Butkutė neklonuoja savęs, ji ieško naujų būdų nustebinti. Ne vieną turėjo nustebinti ir jos naujosios programos pavadinimas – „Neoninės pelių uodegos“.

Dar šio koncerto plakatuose Džordana pasirodė mėlynais plaukais. Taip atrodydama ji pasirodė ir scenoje – pusilgiais mėlynais plaukais.

Koncertą atlikėja pradėjo ne visiems gerai žinomais hitais, o jaunystės dainomis, kurios skaičiuoja ne vieną dešimtmetį. Taip daina po dainos Džordana keliavo per savo gyvenimą ir lyg iš naujo versdama gyvenimo knygą pasakojo savo istoriją per muziką.

Net ir tie, kurie įsigijo bilietus sėdimoms vietoms, vos po kelių dainų stojosi, lipo ant vasaros estrados suolų ir šėlo, šoko, rėkė, plojo ir dainavo. Negana to, kone po kiekvienos dainos prie scenos stovėję gerbėjai Džordanai dovanojo gėles.

Šaltinis
Griežtai draudžiama DELFI paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, tradicinėse žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti DELFI kaip šaltinį.
DELFI
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (402)