Koncertą pradėjo Ieva Narkutė su daina „Raudoni vakarai“. Po kelių dainų renginio vedėjas Richardas Jonaitis pakvietė ir šio vakaro iniciatorių Emanuelį Zingerį. Šis pakvietė visus tremtinius pagerbti tylos minute.
Gedulo ir vilties dienos dienos minėjimo koncerte dalyvavo ir Ukrainos bei Baltarusijos atstovai – Leonidas Kravčiukas ir Stanislavas Šuškevičius. Pirmojoje eilėje koncertą stebėjo ir Vytautas Landsbergis.
Kelias dainas susirinkusiems padovanojo ir vienas populiariausių Baltarusijos atlikėjų – Liavonas Volskis.
„Suteikime Lietuvos gedulo ir vilties 75-mečiui tarptautinį lygį. Prisiminkime, kad nuo stalinistinių komunistų siautėjimo kentėjo pusė Europos. Kovodami prieš Stalino jungą žuvo daugybė žmonių su ginklu rankose. Europiečiai, šią liūdno atminimo dieną būkime drauge“, – feisbuke, kviesdamas žmones į koncertą, rašė E. Zingeris.
Pirmadienio vakarą į Lietuvą atvykusi Jamala į sceną lipo paskutinė. Vos R. Jonaičiui išratus, kad scenoje tuoj pasirodys Jamala, Katedros aikštėje susirinkę žmonės suskubo priartėti kuo arčiau scenos.
„Labas vakaras, vilniečiai, – lietuviškai scenoje prabilo Jamala. – Aš labai džiaugiuosi būdama čia su jumis šią dieną.“ Tiesa, šiuos žodžius Jamala perskaitė iš lapelio. Vėliau tą patį pakartojo ukrainietiškai, o angliškai palinkėjo niekuomet nenustoti tikėti.
Į koncertą susirinkusiai miniai Jamala padovanojo ne vieną dainą. Šiltais aplodismentais sutikta atlikėja nutilus kiekvienos dainos akordams būdavo apdovanojama gausia aplodismentų banga.
Antradienį, prieš koncertą, Jamala susitiko su Prezidente Dalia Grybauskaite, pasivaikščiojo Vilniaus senamiestyje ir sudalyvavo DELFI konferencijoje, kurioje pasakojo, ko tikėjosi ir ką gavo iš didžiausio Europoje dainų konkurso.
„Tai visada buvo politinis konkursas – kaimyninės šalys visada palaiko viena kitą, o tos, kurios neranda bendros kalbos – niekada neduoda balsų. Kai buvau siunčiama į Euroviziją, man buvo iš anksto sakyta susitaikyti su pralaimėjimu. Pasaulis žinojo, kad situacija mūsų šalyje – nestabili.“, – konferencijos metu sakė Jamala
Lygiai prieš 75-erius metus, birželio 14-osios naktį, enkavedistai pradėjo masinius lietuvių areštus. Lietuviai su šeimomis buvo tremiami į Sovietų Sąjungos gilumą - Sibirą. Per savaitę iš Lietuvos traukiniais buvo išvežta apie 30 tūkstančių lietuvių. 1941-1952 metais iš Lietuvos buvo ištremta apie 132 tūkstančiai žmonių, apie 28 tūkstančiai jų žuvo.
Žmonės buvo tremiami krovininių traukinių vagonuose. Daug tremtinių net nepasiekė Sibiro, dėl siaubingų kelionės sąlygų iškeliavo anapilin net nepasiekę galutinio kelionės tikslo.
Įvairiose Sibiro vietose apgyvendinti tremtiniai buvo verčiami dirbti sunkius fizinius darbus. Juos vargino šaltos oro sąlygos, maisto trūkumas, prižiūrėtojų žiaurumas.
