Galbūt dėl kalbos, o gal dėl kiek sunkesnės muzikos, jie liko nuošalyje. Bet visada nuoširdūs iki paskutinio prakaito lašo. Nesvarbu, ar grotų pankų skvoto šventėje, ar oficialiame festivalyje
Spički - “Veselo”
1992-aisiais susikūrusi grupė jau kitais metais tapo “Pačių blogiausių grupių festivalio” atradimu ir iškart įsiliejo į spalvingą “Geležinio kablio” klubo sceną. Vėliau grupė ne kartą koncertavo ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Rusijoje, Lenkijoje, Čekijoje, Vokietijoje. Vizitine “Spički” kortele tapo ryškios akordeono melodijos ir šaižus dainų atlikimas. Nepamirškime ir dainuojančio būgnininko – ir tada, ir dabar tai yra pakankamai retas reiškinys.
Beje, grupės lyderis Viačeslavas Aleksejevas turėjo progą išbandyti didesnes scenas, kai grojo su “Biplan”, tačiau pasirinko gimtąją grupę.
“Spički” yra ne visiems. Šis projektas gali patikti tik plačiau mąstančiam žmogui, neužsidariusiam savo dėžėje. Tam, kuris nieko nebijo ir kuriam nėra ką prarasti. “Spički” pavyko 100%. Dabar galim tiesiog atsipalaiduoti, daryti tai, kas patinka ir turi prasmės. Tobulas negali buti tobulesnis, jis tiesiog toks.” - sako jis.
Spički - “Pro Leto”
Per beveik ketvirtį amžiaus “Spički” išleido 6 studijinius albumus ir dar kelis koncertinius įrašus. Paskutinį jų, pavadinimu “Poslednij”, 2009-aisiais išleido kompanija “Charivari records”. Grupės kūryboje rusų liaudies muzikos motyvai persipina su sunkiojo roko, džiazo, funk, ska, pankroko ir kitų stilių elementais. Grupės ilgaamžiškumo priežastis nėra susijusi su noru uždirbti. Visų pirma, tai - malonumas kurti ir dalytis. “Spički” yra ne tik muzikos grupė. Tai – savotiška filosofijos ir gyvenimo linija. Jaučiamės atsakingi už tai, ką transliuojame į eterį. Ir kai aplink pasidaro “sunkiau”, kuriam ir veikiam intensyviau. Dabar pasaulyje sunkoka. Turim ką pasakyti ir sakom. “Spički” - visada aktualu,” - portalui ore.lt pasakojo muzikantai.
Šį pavasarį galima prisiliesti prie gyvos Lietuvos nepriklausomo roko istorijos. Po penkių metų pertraukos savo 24-ąjį gimtadienį koncertais Vilniuje ir Kaune kviečia pažymėti, kaip jie patys vadina, meninės saviveiklos ansamblis “Spički”. Jie niekada nesakė, kad baigia karjerą, todėl šie koncertai nėra nei atsikūrimas, nei sugrįžimas. Muzikantai tiesiog pajuto, kad vėl nori groti ir pralinksminti visus, kad nereaguotų į viską per daug rimtai.
Po vidinių ir išorinių klajonių susirinkę vyrai žada vėl uždegti tą ugnį, kuria visada garsėjo jų gyvi pasirodymai:
kovo 12 d. – “Tamsta”, Vilnius
balandžio 9 d. – “Punto Jazz Palėpė”, Kaunas
balandžio 23 d. – “Brodvėjus”, Vilnius