„Pramogų rinka yra bene jautriausias visuomenės ekonominės ir socialinės gerovės mikroskopas. Tie, kas parduoda pramogas, gali įvardinti ne tik akivaizdžias tendencijas, bet ir socialinius reiškinius, kurie yra labiau pasislėpę“, – pranešime spaudai sakė bendrovės „Tiketa“ vadovas Andrius Žiauberis.
Pasak A. Žiauberio, per penkerius metus stabiliai augančios lietuvių pajamos lėmė gerokai šoktelėjusį bendrą renginių skaičių. Palyginti su 2010-aisiais, pasiūla padidėjo kone tris kartus: praėjusiais metais „Tiketa“ platino bilietus į beveik 8200 renginių. Vidutinė bilieto kaina per šį laikotarpį nežymiai svyravo ir išliko beveik nepakitusi – 2015 metais ji buvo 16,89 euro arba vos 5 centais didesnė nei 2010 m.
„Lygindami renginių skaičių, bilietų skaičių ir vidutinę bilieto kainą, matome, kad Lietuvoje padaugėjo mažesnio masto renginių, kurie yra mielai lankomi. Jaučiame kultūros atgimimą regionuose – renginių organizatoriai pamatė, kad laisvalaikiui lėšų gali skirti ne tik dviejų ar trijų miestų gyventojai“, – sakė A. Žiauberis.
Pastarųjų metų fenomenu vyras įvardija teatro renginių gausą. Per penkerius metus jų skaičius išaugo kone dvigubai – 2015-aisiais „Tiketa“ platino bilietus į 659 spektaklius.
„Spektakliai dabar keliauja po anksčiau aplenktus miestelius. Verta pastebėti, kad ypatingai domimasi humoristiniais spektakliais ir pasirodymais. Keičiasi ir publikos skonis – naujos kartos Lietuvos humoristai surenka pilnas sales, didelį pasisekimą turi ir atvykstantys anglakalbiai humoristai, statoma vis daugiau spektaklių pagal vakarietiškas pjeses“, – teigė A. Žiauberis.
Per penkerius metus apie 20 proc. augo muzikos renginių, dešimtadaliu – sporto renginių skaičius. Tuo tarpu susidomėjimas muzikos festivaliais sumažėjo, taip pat nedaugėja renginių, kurie priskiriami šeimos kategorijai.
Anot A. Žiauberio, vystantis technologijoms, natūraliai kinta ir pramogų pirkimo įpročiai. Prieš penkerius metus bilietą internetu įsigydavo kas penktas, o praėjusiais – jau kas antras „Tiketos“ klientas. Lietuvių imlumą mobilioms technologijoms rodo ir „Tiketos“ mobiliosios programėlės sėkmė – ją parsisiuntė 60 tūkstančiai vartotojų, arba 2 proc. Lietuvos gyventojų.
„Kita vertus, per šį laikotarpį dvigubai išaugo ir mūsų kasų skaičius. Vėlgi, daugiau jų atidarėme regionuose, kur žmonės dar ne tokie imlūs naujovėms kaip didmiesčiuose. Tikimės, kad lengvėjantys elektroninio atsiskaitymo būdai, tokie kaip mokėjimas banko kreditine kortele, paspartins pažangą šioje srityje“, – sakė A. Žiauberis.
Lietuvių pomėgiai taip pat kito. Praėjusiais metais renginių penketuke, į kuriuos „Tiketa“ pardavė daugiausia bilietų, buvo Džordanos Butkutės koncertas „Aš – Karalienė“ Kaune ir Marijono Mikutavičiaus koncertai Vilniuje bei Kaune, o prieš penkerius metus – „Metallica“, Stingo ir „Rammstein“ koncertai.
„Lietuviai daugiau keliauja, jeigu reikia, nuvyksta ir į mylimos grupės koncertą kitoje šalyje. O juk Džordaną, Marijoną ar bet kurį kitą šalies atlikėją geriausia pamatyti tėvynėje. Nereikia net padidinamo stiklo – mūsų scenos grandų šou nė kuo nenusileidžia užsienio žvaigždžių. Galima sakyti, kad praėjusieji metai buvo Lietuvos atlikėjų žydėjimo metai. Labai įdomu, kaip ir kokie atlikėjai mus visus nustebins šiais metais“, - sakė A. Žiauberis.
Prognozuodamas ateities tendencijas pramogų rinkoje, A. Žiauberis sakė, kad stipriai augs renginių pasiūla ir keisis vartotojų įpročiai.
„Šiuo metu lėšų pramogoms skiria apie 1,2 mln. Lietuvos gyventojų. Ši auditorija mažėja, bet jos pajamos auga, todėl renginių taip pat bus siūloma daugiau. Didės renginių įvairovė – atsiras dar nematyto ir negirdėto formato.
Žmonės taip pat bus linkę mažiau svarstyti, eiti ar neiti į tam tikrą renginį. Naudodamiesi mobiliaisiais įrenginiais ir patogiais atsiskaitymo būdais internetu, jie darys spontaniškus sprendimus. Renginių organizatoriams tai reiškia viena – reikės labai tiksliai suplanuoti, kaip greitai pasiekti potencialų klientą“, – sakė A. Žiauberis.
